Kas nutiko visuotiniam atšilimui?  (32)

Šis klausimas gali pasirodyti šiek tiek keistas – juk tiek girdėjome apie visuotinį atšilimą, taršą, Kioto protokolą ir pan. Tačiau, mokslininkai konstatuoja, jog šilčiausi užfiksuoti metai, buvo ne 2008-aisiais ar 2007-aisiais, o 1998-aisiais.


Per pastaruosius 11 metų temperatūra planetoje nekyla nepaisant to, kad planetos tarša vis didėja.

Taigi, kas vyksta?

Globalinio atšilimo teoriją kritikavę mokslininkai teigė numatė tokį įvykių posūkį. Pasak jų, žmogaus įtaka klimatui gerokai pervertinama – visi pokyčiai priklauso nuo natūralių gamtos ciklų.

Pastaraisiais dešimtmečiais temperatūra mūsų planetoje tikrai sparčiai kilo. Kai kurios teorijos teigė, jog šį temperatūros pokytį lemia pokyčiai Saulėje – juk 98 proc. visos šilumos Žemę pasiekia būtent iš jos.

Tačiau prieš porą metų atliktas tyrimas atmetė saulės įtaką. Mokslininkai pabandė išmatuoti Saulės spindulių intensyvumą per pastaruosius 30-40 metų ir palyginti jį su visuotinės temperatūros vidurkiu. „Rezultatai buvo aiškūs – klimato šilimas vykstantis per pastaruosius 20-40 metų neturi nieko bendra su saulės aktyvumu“, sako Piersas Forsteris iš Leedso universiteto.

Ne visi mokslininkai sutinka su tokia pozicija. Piersas Corbynas iš kompanijos „Weatheraction“, sudarančios ilgalaikes orų prognozes, tvirtina, jog saulės spinduliai mus veikia gerokai labiau nei manoma. Praktiškai, būtent jie yra atsakingi už visuotinės temperatūros pokyčius. Mėnesio pabaigoje jis rengia konferencija, kurios metu ketina pristatyti savo naujausio tyrimo rezultatus. Jei P. Corbynas teisus – svarstymuose apie klimato kaitą bus padaryta savotiška revoliucija.

Vandenynų ciklai

Tikrai įdomūs procesai vyksta ir vandenynuose, kuriuos galima pavadinti Žemės karščio saugyklomis.

Per pastaruosius kelerius metus Ramusis vandenynas ėmė prarasti šilumą. Dabar vanduo tiesiog vėsta.

Kaip tai susiję su klimato kaitą? Pasak prof. Dono Easterbrooko iš Vakarinio Vašingtono universiteto, egzistuoja akivaizdi koreliacija tarp vandens ir visuotinės temperatūrų. Pasak mokslininko, vandenynai šyla ir šąla cikliškai, o svarbiausi svyravimai vyksta Ramiajame vandenyne kas dešimt metų.

1980-1990 uosius galėtume pavadinti „teigiamu ciklu“, nes vandenynų temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę. Kaip rodo tyrimai pasaulinė temperatūra taip pat buvo gana aukšta. Tačiau per pastaruosius keletą paskutinių metų, vandenyno temperatūra palaipsniui krito. Tokie ciklai praeityje tęsdavosi iki 30 metų.

Ar galėtų būti, jog šiuos ciklus „kartoja“ ir pasaulinė temperatūra? Pasaulinis „atšalimas“ tarp 1945-1977-ųjų sutapo su vienu iš šių Ramiojo vandenyno ciklų. Pasak profesoriaus Easterbrooko, prasidėjo vandenyno vėsimo ciklas, tad tai gali reikšti 30 metų vėsesnių temperatūrų.

Kokios išvados? Pasak klimato atšilimo skeptikų – jie buvo teisūs, juk yra tiek kitų natūralių priežasčių tiek atšilimui, tiek atšalimui, jog žmogaus indėlis į planetos klimatą yra iš ties nežymus.

Tačiau tie, kurie ragina susirūpinti dėl mūsų poveikio planetai, tvirtina turintys rimtų argumentų. Hadley centro, rengiančio klimato kaitos prognozes, mokslininkų teigimu, į saulės ir vandenynų ciklus visada atsižvelgiama. Pasak jų – šie du faktoriai yra vieninteliai žinomi veikiantys klimato kaitą ir visada įtraukiami į kuriamus modelius.

Be to, temperatūros niekada nekildavo tiesia linija – visada buvo tiek atšilimai, tiek atšalimai. Svarbiausia – ilgalaikės tendencijos, kurios akivaizdžiai rodo, jog klimatas šyla.

Kortas dar labiau sumaišė tai, jog prieš mėnesį Mojibas Latifas, Tarpvyriausybinės grupės klimato kaitai tirti narys, pareiškė, jog mes išgyvename klimato atšalimo laikotarpį, kuris tęsis 10-20 metų. Profesorius Latifas, dirbantis Kylio universitete Vokietijoje yra laikomas vienu geriausių klimato kaitos modeliuotojų. Nepaisant savo išvadų, jis tvirtina netapęs klimato atšilimo skeptiku – atvėsimas tebus laikinas ir po jo globalinis žmogaus sukeltas atšilimas vėl tęsis.

Ko galime tikėtis ateityje?

Abiejų pusių prognozės, kaip ir galima tikėtis, yra visiškai skirtingos. Hadley centro darbuotojai tvirtina, jog globalinis atšilimas atsinaujins greitai ir bus itin stiprus. Teigiama, jog tarp 2010 ir 2015 bent pusė metų bus karštesni nei 1998-ieji, laikomi rekordiniais.

Skeptikai nesutinka. Pasak jų, menkai tikėtina, jog svaigus 1998-ųjų karštis galėtų būti pralenktas anksčiau nei 2030-aisiais. Priešingai – dėl saulės ir vandenynų ciklų dabar labiau tikėtinas temperatūros atvėsimas.

Aišku tik tai, jog debatai dėl klimato atšilimo toli gražu nesibaigia.

Aut. teisės: TV3
TV3
(0)
(0)
(0)

Komentarai (32)

Susijusios žymos: