Jupiterio palydove Europoje – pakankamai deguonies?  (13)

Nauja Jupiterio palydovo Europos evoliucijos teorija teigia, kad jame gali būti pakankamai deguonies, tiesa, ne paviršiuje, o numanomame milžiniškame vandenyne, besislepiančiame po storu ledo sluoksniu.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Yra teorijų, teigiančių, kad Europos vandenyne gali egzistuoti egzotiškos gyvybės formos, pavyzdžiui, jei dugne yra šaltinių, išmetančių sieros junginius, tinkančius metaboliniams procesams.

Tačiau Ričardas Grinbergas iš Arizonos universiteto mano, kad Europos vandenyne gali egzistuoti ir mums įprastesnė gyvybė, kaip oksidatorių naudojanti deguonį.

Europos paviršiuje, veikiamame kosminių spindulių, nuolat susidaro deguonis, tačiau labai svarbus klausimas yra ar šis deguonis gali pasiekti vandenyną ir taip paskatinti tokios gyvybės, kokią mes gerai žinome, atsiradimą ir evoliuciją.

Europos paviršiaus tyrimai davė vieną įdomią užuominą – jo paviršius nuolat kinta, ir jo amžius yra tik 50 milijonų metų, o tai geologiškai labai trumpas laikotarpis, vos 1% mūsų Saulės sistemos amžiaus. Tai reiškia, kad ledynų danga greičiausiai sąveikauja ir su skysto vandens sluoksniu po ledu.

Ričardas Grinbergas išnagrinėjo kelis galimus paviršiaus evoliucijos modelius – kuomet kaupiasi nauja ledo danga, kuomet atsiranda įtrūkimai ir jie yra užpildomi arba vandeniu iš apatinių sluoksnių, arba naujai susidariusiu ledu. Skaičiavimų rezultatai parodė, kad visais atvejais deguonis į vandenyną gali patekti, ir pakankamai dideliais kiekiais. Mokslininko nuomone, jau per kelis milijonus metų deguonies koncentracija Europos vandenyne gali viršyti Žemės vandenynų deguonies koncentraciją.

Ričardo Grinbergo nuomone, tokia deguonies koncentracija yra ne tik pakankama mikroorganizmams tarpti, bet deguonies pakaktų ir sudėtingesnėms gyvybės formoms vystytis – jo vertinimu, deguonies iš palydovo paviršiaus srautas būtų pakankamas išgyventi net 3 milijardams kilogramų masės gyvų organizmų, jei jie naudotų maždaug tiek pat deguonies, kaip ir Žemės žuvys.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius
(0)
(0)
(0)

Komentarai (13)

Susijusios žymos: