Geležis greitai suskaidoma, kad būtų galima naudoti organizme plonojoje žarnoje. Grūduose esanti geležis vis dar yra elementarios formos ir išlaiko savo feromagnetines savybes, tačiau nesukels jokių pražūtingų padarinių, net jei ji vis dar yra jūsų skrandyje ir laukia, kol bus absorbuota. To tiesiog nepakanka, kad kiltų problemų, pavyzdžiui, MRT, be to, ji taip pat labai plonai išsklaidyta. Be to, beveik neabejotinai apsinuodytumėte geležimi, jei nurytumėte ar kitaip susileistumėte pakankamai feromagnetinio poveikio turinčios geležies.

Panašiai, kartais prieš MRT sušvirkščiamas gadolinis, kad padidėtų audinio, kurį reikia vaizduoti, kontrastas. Gadolinis yra feromagnetinis, todėl jis gerai parodomas MRT ir naudojamas kaip kontrastinis dažiklis. Tačiau to nepakanka, kad kiltų problemų dėl magnetinio lauko.

Vis dėlto, nors žmogaus organizme esanti geležis neturi feromagnetinių savybių, vis dar yra keletas mažiau žinomų magnetų savybių ir poveikio, kurių gali turėti ypač stiprus laukas.

Pavyzdžiui, maži gyvūnai, tokie kaip varlės ir pelės, gali būti levituojami labai galinguose magnetiniuose laukuose, nes kai magnetinis laukas yra pakankamai stiprus, vanduo ir kiti elementai, įskaitant geležį, jų kūne, kurie paprastai nėra magnetiniai, patiria atstumiantį diamagnetinį ir paramagnetinės jėgos poveikį.

Šios jėgos yra daug silpnesnės už feromagnetinę jėgą, kuri traukia geležį, todėl tai išryškėja tik naudojant labai galingą magnetą, pavyzdžiui, tokį kaip Nacionalinėje didelio magnetinio lauko laboratorijoje Floridos valstijos universitete, kurios magnetai gali siekti daugiau nei 100 000 gausų.

Toks didelis magnetinis laukas leidžia levituoti net mažam gyvūnui ritės centre, vadinamoje solenoidu. Deja, pakankamai galingų magnetų ir turinčių pakankamai didelį solenoidą, kad levituotų žmogus kol kas Žemėje nėra.

Tai atveda mus prie klausimo, ar yra pakankamai stiprus magnetas, kuris nužudytų žmogų?

Tam turime nukeliauti į tolimą kosmosą. Kai didelė žvaigždė, 1,5–3 kartus didesnė už Saulės masę, baigs savo gyvenimą, ji užges su trenksmu. Gravitacinė kova tarp branduolių sintezės ir gravitacijos baigiasi, kai galiausiai laimi gravitacija. Visos dalelės traukiamos link centro ir susidaužo didžiuliu sprogimu, vadinamu supernova.

Jei nebeliks pakankamai masės juodajai skylei susidaryti, bet kokia likusi medžiaga, kuri dėl šio sprogimo nebus išsklaidyta po visą visatą, bus taip stipriai surišta gravitacijos, kad dauguma elektronų pateks į protonus ir susijungs, sudarydami neutronus, sukuriančius tai, ką vadiname neutronine žvaigžde.

Jos masė didesnė už Saulę, bet vos kelių dešimčių km skersmens, todėl ji itin tanki – vienas arbatinis šaukštelis neutroninės žvaigždės svertų daugiau nei milijardą tonų!

Neutroninės žvaigždės paprastai taip pat sukasi labai greitai, iki šimtų apsisukimų per sekundę, o kadangi ne visi protonai ir elektronai susijungia neutroninėje žvaigždėje, jos gali sukurti galingą magnetinį lauką, pasiekiantį beprotišką trilijoną (10¹²) gausų.

Tai pakankamai stiprus laukas, kad sutrikdytų chemines reakcijas ir nervų sinapses jūsų kūne. Taigi paaiškėja, kad nors dėl to nerimauti neverta, magnetinis laukas aplink neutroninę žvaigždę yra toks galingas, kad gali jus nužudyti.

Maždaug viena iš dešimties neutroninių žvaigždžių turi pakankamai paviršiaus srovės ir sukasi pakankamai greitai, kad sukurtų nepaprastai galingą kvadrilijono (10¹⁵) gausų magnetinį lauką. Tokios galingos neutroninės žvaigždės vadinamos magnetaru.

Arčiausiai Žemės esantis magnetaras yra AXP 1E 1048-59, maždaug už 9000 šviesmečių. Jei priartėsite prie jo pakankamai arti, tarkime, per kelis šimtus km ir darydami prielaidą, kad galėtumėte išgyventi spinduliuotę, šis nepaprastai galingas magnetinis laukas, trauks jūsų kūne esančius elektronus, todėl jūsų atomai pailgės lygiagrečiai ekstremaliam magnetiniam laukui. Tada jis sunaikins molekulinius ryšius, laikančius jus kartu, ir išardys jus atomas po atomo.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Today I Found Out

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()