Didžiųjų pasaulio valstybių prekyba ginklais ir toliau kaitina tarpusavio santykius  (5)

Kinija šeštadienį sustabdė karinį bendradarbiavimą ir saugumo derybas su Vašingtonu, taip pat pareiškė įvesianti sankcijas JAV firmoms, dalyvaujančiomis kontrakte dėl Taivano aprūpinimo ginklais, pranešė Kinijos URM.


„Atsižvelgiant į rimtą žalą, kurią padarė JAV ginklų pardavimas Taivanui, taip pat neigiamą poveikį abiejų šalių ginkluotųjų pajėgų santykiams, Kinija priėmė sprendimą laikinai sustabdyti planuojamus atitinkamų karinių agentūrų (pareigūnų) dvišalius vizitus“, – sakoma ministerijos pranešime. JAV administracijos sprendimą parduoti ginklų Taivanui šeštadienį taip pat pasmerkė Nacionalinio Liaudies Kongreso (NLK), kuris yra aukščiausia Kinijos valdžios institucija, užsienio reikalų komitetas. „Kinija ne kartą rimtai perspėjo JAV, kad klaidingas sprendimas parduoti ginklų Taivanui pažeidžia tris bendrus Kinijos ir Jungtinių Valstijų memorandumus (dėl diplomatinių santykių užmezgimo)“, – sakė to komiteto atstovas. Jis pabrėžė, kad „ginklų pardavimas Taivanui susijęs su Kinijos suverenumu ir teritoriniu vientisumu, jos esminiais interesais ir žeidžia 1,3 mlrd. Kinijos gyventojų nacionalinius jausmus“. Pasak pareigūnų, šis sprendimas taip pat „yra šiurkštus kišimasis į Kinijos vidaus reikalus, kelia rimtą pavojų Kinijos nacionaliniam saugumui ir kenkia Kinijos taikaus suvienijimo pastangoms“. Kinijos užsienio reikalų viceministras He Yafei šeštadienį paryčiais pateikė oficialų demaršą JAV ambasadoriui Pekine Jonui Huntsmanui, Kinijos ambasados Vašingtone atstovas Wang Baodongas sakė naujienų agentūrai AFP. „Šis JAV planas neabejotinai pakenks Kinijos ir JAV santykiams, taip pat padarys rimtą neigiamą poveikį abiejų šalių ryšiams ir bendradarbiavimui svarbiose srityse“, – pridūrė jis. Kinija „primygtinai ragina JAV pusę visiškai pripažinti šios problemos rimtumą, atšaukti klaidingą sprendimą dėl ginklų pardavimo Taivanui, taip pat nebeparduoti jokių ginklų Taivanui“, pabrėžė Wang Baodongas. Jungtinės Valstijos anksčiau paskelbė parduosiančios Taivanui modernios ginkluotės už 6,4 mln. JAV dolerių, tarp jų sraigtasparnių, priešraketinės gynybos sistemų ir priešmininių tralerių. Norint suprasti tokią aršią Kinijos reakciją, reiktų prisiminti sudėtingą Taivano padėtį.

Pasibaigus II Pasauliniam karui, kapituliavus Japonijai, Kinijos Respublika prisijungė Taivano ir Penghu salas. Komunistams 1949 m. laimėjus pilietinį karą prieš Kinijos nacionalistus, pastarieji pasitraukė į Taivaną bei aplinkines jo salas ir kaip laikinąją Kinijos Respublikos sostinę įkūrė Taipėjų. Tuo tarpu žemyninėje Kinijoje įsitvirtinę komunistai įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Nežiūrint tokio politinio jėgų išsidėstymo, Taivanas, kartu su Penghu, Kinmen, Matsu ir kitomis mažesnėmis salomis nuo tada tapo teritorija, oficialiai priklausančia Kinijos Respublikai.

Taivanas, nors ir turėdamas daugelį nepriklausomos valstybės bruožų, nėra JTO narys ir, bent formaliai, nėra paskelbęs nepriklausomybės nuo Kinijos Liaudies Respublikos, kuri Taivaną laiko savo provincija. Tiesa, iki 1971 m. Taivanas turėjo atskirą „kėdę“ Jungtinių Tautų (JT) asamblėjoje, tačiau vėliau ši vieta atiteko Kinijai. Pastaroji daro didžiulį spaudimą, kad Taivanas nepatektų į Jungtinių Tautų organizaciją (JTO). Į šią organizaciją Taivanas bando įstoti nuo 1993-ųjų, tačiau šį siekį visuomet blokuoja Kinija. Taivano prašymas atmestas jau 15 kartų.

Šios šalies prezidentas Chen Shui-ban ėmėsi iniciatyvos ir savo vardu parašė laišką Jungtinėms Tautoms, prašydamas Taivaną priimti į JT ne kaip Kinijos respubliką. Prašymas buvo atmestas dėl suprantamų priežasčių. Teigiamas atsakymas būtų reiškęs Taivano, kaip nepriklausomos valstybės, pripažinimą.

Tačiau respublikos vadovai nenuleidžia rankų ir visais įmanomais diplomatiniais būdais stengiasi tapti nepriklausoma nuo Kinijos valstybe. Pastarąją erzina tokie pavaldinių veiksmai. 2005 m. Kinija oficialiai yra pareiškusi, kad imsis karinių veiksmų, jei jos respublika paskelbs nepriklausomybę. Vos tik Taivane prasideda reikšmingi politiniai įvykiai, pavyzdžiui, prezidento rinkimai ir prabylama apie nepriklausomybes paskelbimą – kinai tuoj pat organizuoja karines pratybas kur nors Taivano pašonėje. Kinijos ir Taivano santykiai toliau prastėja ir dėl besitęsiančio šimtų raketų dislokavimo pietinėje Kinijos provincijoje priešais Taivaną.

Nežiūrint tokios keblios politinės situacijos, Taivanas yra viena pažangiausių pasaulio pramoninių šalių. Į visą pasaulį iš Taivano siunčiami elektronikos ir elektros prekes, mašinas, tekstilę, avalynę, sporto įrangą, televizorius ir laikrodžius. Taivane iš žemės ūkio gaunami dideli derliai, nors pastaruoju metu jie po truputį smunka, dėl konkurencijos. Pagrindinis žemės ūkio produktas yra ryžiai, taip pat auginamos cukranendrės, kukurūzai, vaisiai, arbata. Salos turi gan didelį žvejybos laivyną.

Gamyba šalyje sudaro 25% BVP produkto. Pramonė, anksčiau susitelkusi ties ryžių ir cukranendrių malimu, dabar gamina įvairius elektronikos prietaisus, plieną, įvairius įrengimus, plataus vartojimo prekes, apdirba žemės ūkio produktus. Dauguma pramonės šakų yra valdomos privačiai, bet plieno ir elektronikos pramonę valdo valstybė.

Pagrindiniai eksporto produktai yra kompiuteriai, metalai, tekstilės, gumos, plastiko produktai, chemikalai. Importuojamos gamtinės iškasenos, įvairūs įrengimai, elektrotechnika.

Taigi, Taivanas yra pajėgus ne tik gyventi savarankišką valstybės gyvenimą, bet ir investuoti į ginkluotę. Tačiau žinant visas subtilybes, nekeista, jog Kinija taip supyko dėl tokios JAV "savivalės".

Rusai irgi nemiega

Kol Kinija aiškinasi su JAV, Rusija pranešė, jog irgi dalyvaus stambiame ginklų sandoryje - ši valstybė paskelbė, kad susitarė su Libija dėl 1,3 milijardų eurų vertės ginklų pardavimo sutarties, rašo BBC.

Pasak Rusijos premjero Vladimiro Putino, sutartis dėl mažo kalibro kitokių ginklų buvo pasirašyta penktadienį, per Libijos gynybos ministro vizitą. Apie premjeras pranešė susitikdamas su kalašnikovo automatus gaminančios gamyklos vadovu. Libijos atstovai sutarties pasirašymo nekomentavo.

Kokie ginklai bus parduoti Vladimiras Putinas detaliau nepaaiškino, tačiau Rusijos spauda anksčiau rašė, kad tai gali būti naikintuvai. V. Putinas patvirtino, kad bus parduoti ne tik mažo kalibro ginklai.

Rusijos pareigūnai taip pat pranešė, kad praeitais metais ginklų pardavimas išaugo 10 procentų. 50 procentų Rusijos ginlų pirkėjų sudaro tokios valstybės kaip Venesuela, Sirija, Kinija, Alžyras, Malaizija ir Indija.

Tiesa, trečiojo pasaulio valstybėse gana paklausūs Baltarusijos ir Rusijos ginklai erzina JAV, nors pati Rusija dėl to nesuka galvos.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (5)