Jis žinojo, kad greitai mirs. Kraupi ruso palikta žinutė ()
Rusai dažnai supranta, kad yra siunčiami į beviltiškus šturmus ar kitas operacijas. Jie kartais tarpusavyje pasikalba apie vadovybės nepagarbą karių gyvybėms, bet maišto nebus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per Marjinkos šturmą Donecko srityje rusų karys Romanas Rudakovas kartu su kitais aštuoniais rusų kariais iš 103-iojo pulko pateko į ukrainiečių pasalą. Ir, žinoma, buvo nukautas. Jis žinojo, kad mirs, todėl ant plytos paliko žinutę.
„Kas mane suras, pasirūpinkit mano mama, sese ir broliu. Rudakovas Romanas Aleksandrovičius“, buvo parašyta ant baltos silikatinės plytos. Jaunas vyras žuvo svetimoje šalyje, Ukrainoje. Be reikalo, gindamas savo šalį nuo tų, kurie jos nepuolė.
The fate of many Russian soldiers. During the storming of Mar'inka, Russian soldier Roman Rudakov of the 103rd regiment was ambushed and killed alongside 8 others of his unit.
— NOELREPORTS 🇪🇺 🇺🇦 (@NOELreports) December 17, 2023
"Whoever finds me, take care of my mother, sister and brother. Rudakov Roman Alexandrovich." pic.twitter.com/g0R7ev3b5l
„Niekaip nesuprantu, kodėl jie tiesiog neapsuka tankų ir nekeliauja į Maskvą“, Romano istoriją pakomentavo vienas „Twitter“ naudotojas.
Bet jokio maišto nebus, nes rusai didžiuojasi savo mėsos šturmais. Dabar Rusija dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose pačia įvairiausia pačių nusipirkta pigia ekipuote pasipuošę rusai meldžiasi prieš keliaudami į mėsos šturmą. Tai - masiškos atakos, kurios pačios nieko nepasiekia, bet šiek tiek susilpnina ukrainiečių gynybą. Mėsos šturmuose nėra jokios taktikos ar kokybės - tiesiog bandoma pasiųsti daugiau karių nei ukrainiečiai spėja nušauti. Ir rusai dabar dalinasi tais įrašais, didžiuodamiesi savo į garantuotą mirtį svetimoje šalyje siunčiamai vyrais.
O Romano Rudakovo istorija baigėsi ta plyna. Ji buvo pašalinta iš sienos, atiduota jo šeimai ir turbūt bus įterpta į paminklą. Kaip pasityčiojimas arba kaip prisiminimas - to, kas tai skaito, vertinimo klausimas.