Mobiliųjų tinklų bazinės stotys – žmonės?  (37)

Būsimųjų mobiliojo ryšio tinklų infrastruktūros mazgais gali tapti patys mobiliojo ryšio vartotojai, teigia britų mokslininkai. Karalienės universiteto Belfaste (Jungtinė Karalystė) Bevielio ryšio tyrimų grupės specialistai nagrinėja naują mobiliojo ryšio tinklų alternatyvą, kuri ateityje galėtų išspręsti ryšio tinklų perkrovimo tankiai gyvenamuose miestuose problemą.


Pasak mokslininkų, naudojant tokį bevielio ryšio tinklą būtų galima įveikti iškart kelias technines problemas, su kuriomis susiduria dideliuose miestuose paslaugas teikiantys mobiliojo ryšio operatoriai. Visų pirma, vadinamieji kūno tinklai (BBN, body-to-body networks) neperkrautų miestų centruose veikiančių bazinių stočių, prie kurių vienu metu jungiasi tūkstančiai abonentų, padidintų mobiliojo interneto spartą, leistų plačiau diegti elektroninės medicinos bei kitas paskirstyto mobiliojo ryšio tinklu paremtas pažangias technologijas. Karalienės universiteto mokslininkai siūlo alternatyvaus bevielio ryšio tinklo infrastruktūros pagrindu paversti... pačius jo vartotojus. BBN tinkle jie patys taptų mobiliojo ryšio bazinėmis stotimis, priiminėdami ir toliau tinklu siųsdami gaunamus signalus. BBN technologija reikalauja, kad kiekvienas tokio tinklo naudotojas nešiotųsi su savimi tam tikrus dėvimus daviklius. Juos, beje, galima integruoti ir į pačius mobiliuosius telefonus, todėl nereikės tvirtinti prie drabužių. Visi šie davikliai „bendrautų“ tarpusavyje užmegzdami ryšį su netoliese esančių kitų žmonių davikliais ir taip suformuodami „ad hoc“ tipo tinklą. Jame duomenys būtų siunčiami ne per centrinės bazinės stoties anteną, prie kurios prisijungia visų netoliese esančių mobiliojo ryšio vartotojų telefonai, o per atskirus BBN tinklo mazgus, tai yra, pavienius žmones.

Pasak mokslininkų, dideliuose miestuose, pasižyminčiuose aukšta mobiliojo ryšio skvarba, daugybė žmonių didelius duomenų kiekius siunčia per labai nedidelį kiekį centre esančių mobiliojo ryšio bokštų. Juos pastatyti ir prižiūrėti labai brangu, be to, nuolat reikia didinti ryšio „talpą“ ir pritaikyti naujoms ryšio technologijoms, pavyzdžiui, 4G. Dėl didelio apkrovimo kartais tokie didmiesčių centruose esantys bokštai tampa ryšio „kamščių“ ir mažėjančios duomenų perdavimo spartos priežastimi.

Tuo tarpu BBN tinklams didelis vartotojų tankis tam tikroje miesto dalyje – ne trūkumas, o pranašumas, teigia britų mokslininkai. Tokio tipo „decentralizuoti“ ryšio tinklai tose situacijose, kai dėl didelio vartotojų skaičiaus perkraunamos įprastinio korinio tinklo bazinės stotys, veikia dar greičiau.

Nors šiuo metu BBN tinklų kūrimo darbai tėra tik pirminiame etape, Karalienės universiteto Belfaste specialistai prognozuoja, kad iki 2014 metų su šia technologija bus suderinami daugiau nei 400 mln. mobiliųjų telefonų ir kitų nešiojamųjų įrenginių.

(0)
(0)
(0)

Komentarai (37)