Siekiama sukurti visos Žemės simuliatorių  (29)

Tai gali tapti vienu ambicingiausių kompiuterinių projektų istorijoje. Tarptautinė mokslininkų grupė siekia sukurti simuliatorių, kuris galėtų atkartoti visus Žemėje vykstančius procesus – nuo globalių orų schemų ir ligų plitimo iki tarptautinių finansinių transakcijų ar transporto spūsčių didžiuosiuose keliuose.

Pavadintas „Gyvenimo Žemėje simuliatoriumi“ (Living Earth Simulator – LES) projektas turėtų praplėsti mokslinį suvokimą apie tai, kas vyksta mūsų planetoje. Jis turėtų padėti suprasti žmogaus veiksmus, kuriais formuojamos visuomenės, ir gamtos jėgas, sąlygojančias fizinį pasaulį, rašo BBC. „Daugybė nūdienos problemų – socialiniai ir ekonominiai nestabilumai, karai, plintančios ligos – yra susijusios su žmogaus elgesiu. Tačiau akivaizdžiai trūksta rimto visuomenės ir ekonomikos veikimo principų suvokimo“, – sako dr. Dirkas Helbingas iš Šveicarijos federalinio technologijos instituto. Jis pirmininkauja „FuturICT“ projektui, kuriuo ir bus kuriamas simuliatorius. Tokie projektai, kaip CERN sukurtas Didysis hadronų greitintuvas, leidžia mokslininkams sužinoti daugiau apie ankstyvąsias visatos užuomazgas. Tačiau, pasak D.Helbingo, jie nieko daugiau nesužino apie čia ir dabar – apie mūsų planetą. Anot jo, reikia sukurti analogišką „Didįjį žinių greitintuvą“, kuris galėtų skaldyti ir sujunginėti ne elementariąsias daleles, skirtingas mokslo šakas.

„Mūsų visuomenę formuojančių užslėptų taisyklių ir procesų atskleidimas yra bene didžiausias mūsų amžiaus iššūkis“. Šiam tikslui pasiekti ir būtų sukurtas LES. Jis galėtų prognozuoti infekcinių ligų, pavyzdžiui, kiaulių gripo plitimą, nustatyti kovos su klimato kaita būdus ar net užfiksuoti artėjančios finansų krizės užuomazgas. Bet kaip veiktų tokia milžiniška sistema? Pirmiausia, pasak mokslininko, joje reikėtų sutalpinti daugybę duomenų – praktiškai visą medžiagą apie planetoje vykstančius procesus. Tad šis simuliatorius būtų suformuotas iš superkompiuterių, galinčių atlikti daugybę informacijos apdorojimo užduočių. Nors tam reikalingi kompiuteriai dar nesukurti, daugybė tam reikalingų duomenų yra generuojami jau dabar. Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų NASA agentūroje vykdomas „Planetos odos“ projektas leis sukurti didžiulį jutiklių tinklą, rinksiantį informaciją apie klimatą iš oro, žemės, jūros ir kosmoso. Be to, D. Helbingas ir jo komanda jau yra identifikavę daugiau nei 70 internetinių duomenų šaltinių, kurie galėtų būti panaudoti projekte. Tarp jų patenka „Wikipedia“, „Google Maps“ ir Didžiosios Britanijos Vyriausybės duomenų bazė data.gov.uk. „Jei pavyktų integruoti tokį tiesiogiai registruojamų duomenų srautą ir milijonus kitų duomenų šaltinių (pradedant finansų rinkomis ir pacientų ligos istorijomis ir baigiant visuomenės informavimo priemonėmis, mes gautume neįtikėtinai galingą stimuliatorių, - pabrėžia D.Helbingas. „Kitas žingsnis – sukurti priemones, kurios visą tą kolosalios apimties duomenų pelkę apdorotų ir paverstų į prasmingus modelius, schemas, kurios tiksliai iliustruotų, kas vyksta Žemėje, - tęsia D.Helbingas. – O tai įmanoma tik suvienijus ne vien socialinių mokslų srities, bet ir informacinių technologijų bei inžinerijos specialistus. Jie bendrai turėtų esminius LES veikimo principus. Šį darbą patikėti vien socialiniams mokslams, kur išgauti gana ribotus duomenų masyvus dažnai užtrunka kelerius metus – negalima.“ Būsimajam Žemės simuliatoriui teks operuoti neišmatuojamais duomenų okeanais ir simultaniškai suvokti, ką tie duomenys reiškia. „Tai pasidarys įmanoma, kai pribręs laikas vadinamosioms semantinėms (prasminėms) tinklinėms technologijoms (angl. k. – „semantic web technologies“), - pažymi specialistas. – Šiandien duomenų masyvai kimšte prikimšti informacijos apie oro taršą ar globalias bankines transakcijas kompiuteriui turėtų būti prieinami ir apdorojami vienodai gerai. O juk iš esmės visa tai – vieni skaitmenys. Čia ir būtų semantinės tinklinės technologijos paskirtis – tuos skaičius sugromuliuoti ir paversti prasmingais aprašymais, informatyviomis minčių santraukomis.“ Anot mokslininko, kai bus sutarta, kokių tiksliai socialinių ir ekonominių duomenų reikia, reikės sukurti ir superkompiuterį, kuris tuos duomenis dorotų ir iš jų sukurtų simuliacinį Žemės vaizdą.

„Pažvelgus vien į „Google“ duomenų apdorojimo galingumą, tampa aišku, kad LES projekte neturėtų būti taupoma tokio svarbaus parametro sąskaita, - tvirtina duomenų apdorojimo ekspertas Pitas Vordenas (Pete Warden).

Nors tikrosios „Google“ procesorių „apsukos“ yra gaubiamos paslapties skraiste, manoma, kad 2010 m. pradžioje per mėnesį eksabaitui duomenų apdoroti bendrovei reikėjo maždaug 39 tūkst. serverių, o toks mėnesinis informacijos kiekis tilptų į 2 mlrd. kompaktinių diskų.

„Suvokus, jog Žemės simuliacijai naudingi bus tik keli šimtai eksabaitų duomenų, kurie tėra menka dalelė visos tos per metus mūsų planetoje generuojamos informacijos, tampa aišku, kad silpnoji projekto grandis bus ne superkompiuterio galingumas, - pažymi P.Vordenas. – Kur kas didesnis iššūkis bus prieinamumas prie tų duomenų ir prasmingos, įdomios informacijos „išsunkimas“.

„Dideli duomenų masyvai nėra racionali dingstis kurti patikimą planetos simuliaciją, - pastebi duomenų analizės ekspertas. – Ekonomikos ir sociologijos mokslams per pastarąjį šimtmetį taip ir nepavyko sukurti galingų prognostinių teorijų, nors šie mokslai operavo pasakiškais duomenų masyvais. Šiuo klausimu aš esu skeptikas – nemanau, kad kuo didesni duomenų masyvai, tuo žymesni bus pokyčiai juos apdorojus. Nesakau, kad mes nežinome daugelio problemų, su kuriomis susiduria nūdienos pasaulis – pradedant klimato atšilimu ir baigiant neviltį keliančiais skurdo mastais. Tačiau turėdami tokios informacijos, mes, žmonės, vis tiek nieko nesiimame, tad jokių pokyčių ir neatsiranda.“

D.Helbingas mano, kad, nepriklausomai nuo iššūkių, su kuriais projektas gali susidurti, didesnis pavojus yra nebandyti išnaudoti šiandien turimas (ir ateityje turėsiamas) kompiuterines galimybes bei tokiu būdu pagilinti globalinių socio-ekonominių tendencijų supratimą.

„Akivaizdu, kad, vertinant visuomenės raidą ir gerbūvį, per pastaruosius metus mums reikėjo kur kas tinkamesnių indikatorių nei BVP (bendrasis vidaus produktas), - argumentuoja D.Helbingas. – LES bus tiesiog tobulesnis visuomenės įvertinimo (matavimo) metodas, pasitarnausiantis sprendžiant esmines sveikatos, švietimo, aplinkos ir, galiausiai (bet jokiu būdu ne paskiausiai) laimingumo problemas.“

Aut. teisės: delfi.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (29)