Lietuvoje nesunku rasti nebent PHP programuotojų  (10)

Mūsų šalyje populiariausia programavimo kalba yra PHP, o praktiškai visų kitų kalbų specialistų tenka ieškoti ilgiau, DELFI komentuoja rinkos dalyviai. Didžiausias trūkumas jaučiamas ieškant gerų .NET ar „Java“ programuotojų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

PHP populiarumą Lietuvoje bei likusiame pasaulyje lemia tai, kad ši programavimo kalba yra palyginus greitai išmokstama ir nėra itin sudėtinga, komentuoja IT sprendimų bendrovės „Exigen Services Lietuva“ vadovas Tomas Vaičiūnas.

„PHP privalumas yra tai, kad jaunimui nesunku pradėti ja programuoti. Šios programavimo kalbos galimybių visiškai užtenka nedideliems tinklalapiams, o jų poreikis yra didelis. Visgi PHP netenkina sudėtingų sistemų poreikių, tam naudojamos .NET ar „Java“ kalbos. Šių kalbų specialistų rasti daug sunkiau“, - sako „Exigen Services“ vadovas.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad, nepaisant PHP specialistų Lietuvoje gausos, jiems rasti darbą nėra sunkiau, kadangi didžiąją dalį užsakymų sudaro mažesni projektai, kuriems šios programavimo kalbos galimybių užtenka.

Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pasaulyje sparčiai populiarėja „Ruby“ programavimo kalba – ji yra sudėtingesnė, tačiau universalesnė už PHP. Tad T. Vaičiūnas prognozuoja jos specialistų skaičiaus didėjimą Lietuvoje.

„Specialistų randame sunkiai. Darbo rinka konkurencinga, įmonių daug, savo įtaką daro ir Vyriausybės programos bei dėl užsienio investuotojų padidėjęs specialistų poreikis. Visgi ir užsienio kompanijos pirmiausia ieško .NET bei „Java“, o ne PHP specialistų“, - dėsto T. Vaičiūnas.

Kita vertus, IT sprendimų kompanija „Tieto Lietuva“ teigia nesunkiai radusi .NET programuotojų, tačiau bendrovė pasigenda kitų sričių specialistų.

„Pagal dabartinę rinkos situaciją, ieškodami .NET specialistų, kandidatų nepritrūkome. Gana sunku rasti kompetentingus "SharePoint" bei aukštos kvalifikacijos J2EE (Java 2 platforma informacinėms sistemoms) programuotojus. Lietuvos rinkoje taip pat sudėtinga rasti aukštos kvalifikacijos architektų, analitikų, vadovaujančių programuotojų, kurie turėtų sukaupę bent kelerių metų patirtį analizuojant, projektuojant ir kuriant dideles verslo sistemas bei dalyvavę stambiuose projektuose. Lietuvos rinkos dydis riboja tokių specialistų buvimą. Sunku rasti specialistus, turinčius ne tik gerus programavimo įgūdžius, tačiau tuo pačiu ir išmanančius konkrečias verslo sritis”, - komentuoja „Tieto“ personalo vadovė Kristina Maciulevičiūtė.

Savo ruožtu „Webmedia“ direktorius Arnoldas Jankūnas pastebi, kad Lietuvoje yra įvairių programavimo kalbų žemesnės nei vidutinės klasės ar norinčių persikvalifikuoti specialistų, tačiau darbdavių poreikis tokiems programuotojams yra mažesnis.

„Gerų programuotojų beveik nėra ir dažnai jie labai brangūs, o žemesnės kvalifikacijos yra, bet akivaizdu, kad rimtoms IT kompanijoms ir projektams jie netinkami“, - teigia A. Jankūnas. Pasak jo, šiandien darbo rinkoje tikrai trūksta aukštos kvalifikacijos tiek „Java“, tiek .NET programuotojų, todėl norint pasamdyti patyrusį specialistą paieška gali užtrukti ir keletą mėnesių.

O interneto sprendimų bendrovės „Artogama“ projektų vadovė Inga Rumbauskaitė sako, kad dažniausiai Lietuvos programuotojai moka vieną kalbą, tad rinkoje jaučiamas universalių specialistų trūkumas.

Specialistų mažės ir trūks

Jau skelbta, kad, asociacijos „Infobalt“ tyrimo duomenimis, nuo 2014 m. informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumas Lietuvos rinkoje taps labai ryškus, o 2020 m. šalies aukštosios mokyklos parengs tik pusę šiandien išleidžiamų jaunų IRT specialistų skaičiaus.

„Nors pastaraisiais metais baigiančių studijas IRT specialistų skaičius siekia apie 3 tūkst., tačiau dėl keletą metų mažėjusios technologijų studijų paklausos tarp abiturientų jau 2014 m. šias profesijas įgijusių jaunų specialistų sumažės iki 2 tūkst. per metus. Tuo tarpu įmonių apklausa rodo tolesnį poreikio augimą“, - teigė „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Kostas Baubinas
(5)
(3)
(2)

Komentarai (10)