„Apple“ kelias link debesų: ar pavyks dar kartą pakeisti muzikos industriją?  (8)

Šį mėnesį Steve Jobbsas viešai pristatė rudenį startuosiantį „iCloud“. Jis į „debesis“ perkels dalį naujosios operacinės sistemos „Mac OS X Lion“ funkcijų, tačiau pagrindiniai vartotojų lūkesčiai susiję su muzika. „iCloud“ turėtų sustiprinti kompanijos pozicijas skaitmeninės muzikos rinkoje. Pastarajai reikia revoliucinių pokyčių ir tradiciškai jų tikimasi iš „Apple“, rašo „Forbes.ru“.

Kompaktiniai diskai mirė

„Milijonas dolerių nėra kieta. Žinai, kas yra kieta? Milijardas dolerių“, – Marko Zuckerbergo personažui sakė išsipuošęs jaunas vaikinas filme „Socialinis tinklas“. Po metų jo tikrasis prototipas interviu „Financial Times“ paneigė šių žodžių autentiškumą: „Turtas – neįdomu. Įdomu būti revoliucionieriumi.“ Shawnas Parkeris žino, apie ką kalba: jis jau turi milijardą, o praėjusio šimtmečio pabaigoje jis padėjo sukurti „Napster“ – įvykdė revoliuciją muzikos industrijoje.

Atsiradus „Napster“ keliauti į parduotuvę kompaktinio disko tapo nebeaktualu. Spalvotų lankstinukų romantikai jis kaip alternatyvą pateikė beveik momentinę prieigą prie neriboto muzikos kiekio. Dešimtys milijonų žmonių visoje planetoje gavo galimybę keistis mėgstamiausiais įrašais nepakildami nuo kėdės. Be to, nuo šiol už muziką nereikėjo mokėti nė cento. Atlikėjai ir jų autorinių teisių savininkai, aišku, pasiuto: „Napsterį“ užplūdo teismų ieškiniai ir po dvejų metų jis buvo uždarytas.

„Kas galėjo pamanyti, kad muzikos industrija neturi humoro jausmo?“ – ironizavo S. Parkeris. Muzikos industrijos mohikanams, tiesą sakant, jau nuo seno buvo nebejuokinga. Didysis įrašų studijų ketvertukas („Universal“, „Sony Music Entertaiment“, „EMI“ ir „Warner“) parduoda apie 90 % stambiausioje – Amerikos rinkoje, bet jiems sekasi vis prasčiau: bendras pelnas kasmet sumažėja milijardu dolerių.

2003 metais verslininkų ir vartotojų nesusikalbėjimas pasiekė kritinę ribą: pirmieji vetavo visas muzikos pardavimo internetu iniciatyvas, o antrieji kompaktinius diskus laikė seniena. Vis daugiau žmonių užsiėmė piratavimu. Tuo metu muzikos scenoje pasirodė Steve Jobbsas.

„Apple“ triumfavo

„Apple“ vykdantysis direktorius įrašų kompanijoms pasiūlė savo paslaugą: interneto parduotuvę „iTunes“, iš kurios kompoziciją galima atsisiųsti už 0,99 dolerio, iš jų „Apple“ gautų 0,31 dolerio. Mainais už licencijas „Apple“ pažadėjo sukurti unikalią apsaugos sistemą „Digital Rights Management“ (DRM). Planas buvo paprastas ir tenkino autorinių teisių savininkus: „iTunes“ įsigytą melodiją galima buvo groti tik „Apple“ prietaisais ir ne daugiau nei penkiuose skirtinguose kompiuteriuose. Didelis „iPod“ grotuvų paplitimas, įrašų kompanijų manymu, turėjo užkirsti kelią piratams.

Greita naujų interneto kompanijų plėtra nesugebėjo pakenkti „Apple“ pozicijoms – „iTunes“ pernai išlaikė 70 % JAV skaitmeninės muzikos rinkos užimtumą ir pademonstravo 1 % augimą. Palyginimui: visi mokamos prenumeratos tinklalapiai kontroliuoja tik 5,8 % rinkos ir šis rodmuo neauga jau kelerius metus, „Amazon“ dalis (12 proc.) auga be akivazdžios invazijos į „Apple“ teritoriją, daugiausia mažiau žinomų konkurentų sąskaita.

Ironiška, bet piratavimas galų gale muzikai gali tapti ne mirties bausme, o išsigelbėjimu. Per nemokamų pasikeitimo įrašais tinklalapių plėtros dešimtmečius muzikos vartojimas pasaulyje išaugo neįtikėtinai. Be to, „Napster“ ir jo sekėjai užaugino visą žmonių kartą, puikiai išmanančią skaitmeninės muzikos vartojimo mechanizmus.

Gali būti, kad dauguma iš jų jau pasirengę mokėti už tai pinigus – tiesiog reikia pateikti gerą pasiūlymą. Tokiu pasiūlymu gali tapti muzikos perkėlimas į „debesis“. Apie tai rimtai mąsto „Apple“, „Google“ ir „Amazon“: kompanijos tuo pačiu metu pradėjo kurti nuosavas „debesines“ muzikos paslaugas. Pirmasis finišo tiesiąją pasiekė „Amazon“, laukia „Apple“.

Ką moka „iCloud“?

„Apple“ uoliai filtruoja informaciją apie naują paslaugą, o informacijos nutekėjimai dažnai būna prieštaringi. Tad daugiausia žinoma tik iš oficialios paslaugos pristatymo. Tiesa, šis tas, be abejo, į žiniasklaidą patenka ir neoficialiame lygyje. Pavyzdžiui, kad Šiaurės Karolinoje statomas milžiniškas duomenų centras, kainuojantis 1 mlrd. dolerių. Be to, paaiškėjo, kad „iCloud“ logotipas atrodys kaip debesis. Greičiausiai „iCloud“ skenuos savo vartotojo standžiajame diske esančią muziką ir automatiškai siūlys jam priėjimą prie atitinkamos kompozicijos savo tarnybinėje stotyje. Tikėtina, geresnės kokybės. Tokiu būdu „Apple“ naudingai skirsis nuo „Amazon“ ir „Google“ „debesų“, kurie reikalauja savarankiškai įkelti muziką.

Tačiau šis pranašumas gali būti nieko vertas, jeigu „leidimą“ į „iCloud“ gaus tik per „iTunes“ atsiųsta muzika. Sakoma, kad to reikalauja muzikos įrašų kompanijos, kurios nenori apdovanoti piratų. Amerikos spauda tikina, kad „Apple“ pasirašė sutartis su visomis didžiausiomis įrašų kompanijomis – paskutinis prisijungė „Universal“. Tačiau šis apribojimas labai sumažins „iCloud“, kaip muzikinės paslaugos, vertę.

Yra ir labiau pageidautinų būdų. „Apple“ gali eiti „Rhapsody“ nutiestu taku, kartu siūlydama mėnesio prenumeratą muzikos klausymui savo serveriuose ir teikdama galimybę įsigyti atskirų įrašų. „Apple“ mastas ir didžiulė lojalių „iTunes“ vartotojų bazė paslaugai užtikrins populiarumą.

Ko daugiausia galėtų pasiekti „Apple“? Įveikti muzikos kompanijų pasipriešinimą ir vartotojai gautų galimybę į „iCloud“ įkelti ir savo muziką, kad ir atsiųstą nelegaliu būdu. Priklausomai nuo jos kiekio, „Apple“ gali imti papildomą mokestį. Faktiškai tai būtų nelegalios muzikos įteisinimas. Įrašų kompanijoms tai būtų pirma, o galbūt ir vienintelė galimybė užsidirbti iš piratų.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Ana Vengrovskaja

(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)