Pasyvūs namai Lietuvoje taps privalomi  (23)

Svajojantieji apie naujus namus iš anksto turėtų apgalvoti, ar juose naudojama energija nekenks aplinkai. Ne tik dėl altruistinių tikslų – kitaip namas gali neatitikti naujų Europos Sąjungos reikalavimų.

Investuoti turės visi

Planuojantys statytis naujus namus Lietuvoje gyventojai apie kuo mažesnį energijos suvartojimą turės galvoti ne tik skaičiuodami savo pinigus. Europos Sąjunga įpareigojo – nuo 2020 m. gruodžio 31 dienos visi namai turės būti minimalaus energinio naudingumo, o tai reiškia, kuo daugiau energijos gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių ir naudoti energiją kuo racionaliau.

Priimti naujas taisykles Europos Sąjungą paskatino skaičiavimai, kad pastatuose suvartojama 40 procentų visos Sąjungos suvartojamos energijos, o šis sektorius dar plečiasi. Nieko nedarydama ES sulaužytų įsipareigojimą, numatytą Kioto protokole – iki 2020 m. sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją bent 20 procentų lyginant su 1990 m.

Prisidėti prie šio tikslo turės ir Lietuva, tik konkretūs reikalavimai kol kas dar nėra parengti. „Kol kas laukiame žinių iš Europos Komisijos. Ji parengs bendrus reikalavimus, o paskui kiekviena šalis peržiūrės ir pateiks savo vertinimus. Nuo 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji namai turės būti minimalaus energinio naudingumo, tačiau tikslius skaičius dar rengiame – jie turi būti racionalūs ir pritaikyti konkrečiai Lietuvos sąlygoms, nes naudoti vien tik atsinaujinančius išteklius dar būtų neįmanoma“, – sakė Aplinkos ministerijos projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyr.specialistas Tomas Baranauskas.

Tačiau planuojantys ilgas statybas gyventojai jau dabar turėtų pradėti galvoti – jei namą reikės priduoti po 2020 m., tai, kaip jis bus aprūpinamas energija, reikia nuspręsti iš anksto ir mintis apie krosnis, kūrenamas anglimi, ar kitomis aplinkai kenksmingomis medžiagomis pamiršti.

Renovuoti neapsimoka

Tačiau naujosios taisyklės galios tik naujai pastatytiems namams. Specialistai pripažįsta, kad renovuoti naujus namus pritaikant juos mažam energetiniam naudingumui – graži, bet nepraktiška idėja. „Berods, Vokietijoje buvo atliktas toks eksperimentas, kad seną namą renovavo ir pertvarkė taip, kad jis būtų nulinio energetinio naudingumo. Tačiau buvo paskaičiuota, kad pigiau būtų buvę tiesiog tą namą nugriauti ir pastatyti naują“, – aiškino T. Baranauskas.

Jis pabrėžė, kad pritaikant naujus reikalavimus Lietuvoje nebus aklai vadovaujamasi tik tuo, kad pastatas suvartotų kuo mažiau energijos, neatsižvelgiant į kitus aspektus: „Galvojame apie tai, kaip padaryti, kad būtų nustatytas kainos atžvilgiu optimalus lygis: ne tik aukšti reikalavimai, bet ir realiai atsiperkantys“.

Taip pat ir pagal dabartinius reikalavimus renovuojant namus reikia paskaičiuoti, kiek verta į tai investuoti. „Pavyzdžiui, šiltinant namą neapsimoka dėti storesnį nei 40 centimetrų termoizoliacinės medžiagos sluoksnį – sutaupymai bus nebereikšmingi lyginant su tuo, kiek kainuos darbai“, – skaičiavo T. Baranauskas.

Entuziastai lenkia valdininkus

Užsienyje susidomėjimas mažo energinio naudingumo, vadinamaisiais pasyviais namais sparčiai auga. Architektas Rolandas Palekas, dažnai dalyvaujantis tarptautiniuose architektūriniuose konkursuose, pastebi, kad prašymas atsižvelgti į pasyvaus namo idėjas vis dažniau nurodomas kaip vienas iš konkurso kriterijų. „Man pačiam tai darosi vis įdomiau ir puikiai suprantu, kodėl Europos Sąjunga to reikalauja. Manau, kad tai yra geras ir savalaikis noras“, – įsitikinęs architektas.

Projektuodamas pastatus jis atsižvelgia ne tik į tai, kad jau pastatyti namai neišmestų kenksmingų medžiagų patys ir galėtų visą reikalingą energiją ar bent didžiąją jos dalį pasiimti natūraliai, bet apgalvoja ir patį statybų procesą.

„Į pasyvių namų ideologiją žiūriu plačiau. Jei naudoji statybines medžiagas, kurios yra šalia ir jų nereikia toli vežti, sunaudoji mažiau kuro. Galima atsisakyti brangių vėdinimo, šildymo, šaldymo agregatų, jei įmanoma tai kompensuoti natūralios konvekcijos būdu. Apskritai reikia apgalvoti, ko mums iš tikrųjų reikia, o ką tik įpiršo reklama. Gamtoje yra viskas, ko mums reikia, tik turime prisiminti senus dėsnius“, – savo požiūrį aiškino R. Palekas.

Pirmųjų pasyvių namų Lietuvoje jau yra ir Lietuvoje, tačiau visi jie priklauso privatiems savininkams. Tuo tarpu viešasis sektorius pokyčių iš anksto neskubina, nors tikina, kad tai tikrai yra jų planuose. „Europos Sąjunga ypač didelį dėmesį skiria viešojo sektoriaus pavyzdiniam vaidmeniui. Šios nuostatos išliks ir ateityje. Kokia sparta pavyks atnaujinti viešuosius pastatus, priklausys nuo finansavimo galimybių“, – konkretesnius darbus ir terminus įvardinti vengė Energetikos ministro atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis.

Tačiau džiugina tai, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis šalies galutiniame energijos suvartojime palaipsniui didėja – patikslintais Statistikos departamento duomenimis, ji jau peržengė 19 proc. Jei viskas klostysis kaip numatyta Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, ateityje šie skaičiai dar augs. Sparčiausias augimas Lietuvoje numatomas biomasės ir vėjo energetikoje.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Akvilė Martinaitytė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (23)