„Freenet“ – alternatyva ACTA kontroliuojamam internetui?  (10)

Internetas, iki šiol buvęs vienas iš laisviausių ir labiausiai nepriklausomų informacijos šaltinių, susidūrė su rimta interneto kontrolės, cenzūros problema. Kai visame pasaulyje vyksta protestai prieš naujai priimtą ACTA įstatymą, interneto alternatyvos tyliai gyvuoja, laukdamos savo valandos.


Laikas parodys, ar ACTA iš tikro yra tokia žiauri ir seks kiekvieną mūsų žingsnį gyvenime, ar visgi skeptikai yra teisūs ir ACTA skirta tik intelektinei nuosavybei apsaugoti. Vis dėlto interneto alternatyvos, tokios kaip „Freenet“, tampa vis aktualesnės, kaip užtikrinančios anonimiškumą ir laisvą duomenų keitimąsi.

„Freenet“ – tai sistema, skirta duomenų apsikeitimui internete, taip pat naršymui „freesite" tipo svetainėse (interneto puslapiai, kurie pasiekiami tik per „freenet’ą"). Skirtingai nei internetas, „freenet’as" yra decentralizuotas. Kompiuteriai jungiasi vienas prie kito ir taip užtikrina anonimiškumą.

„Freenet“ tinklą ir programinę įrangą 2000 metais sukūrė airis Ian Clarke. Projekto tikslas, pasak Ian Clarke’o, yra užtikrinti žodžio laisvę ir naudotojų anonimiškumą. „Freenet“ idėjos gana greitai paplito visame pasaulyje. Šiuo metu „Freenet’u“ naudojasi apie 27 tūkst. žmonių, o iš viso buvo parsisiųsta apie 2 mln. „Freenet“ programėlių ir šis skaičius toliau sparčiai auga.

Tarp populiariausių puslapių – revoliucijos puslapis, kuriame prancūziškai rašoma apie „situacionizmą“ ir būtinybę apsaugoti internetą, kaip laisvą informacijos šaltinį nuo didžiųjų kapitalistinių korporacijų. Tačiau tuo pačiu freenet’e yra ir nemažai nelegalaus turinio. Papildomai „Freenet“ suteikia galimybę susikurti elektroninio pašto dėžutę, publikuoti savo „freesite“ svetainę, bendrauti IRC tekstinių pokalbių svetainėse, įkelti ar atsisiųsti filmą ar muzikos albumą.

Vis dėlto, išbandžius „Freenet’ą“ galima susidaryti įspūdį, kad jo naudojimas yra gan sudėtingas, kai kuriais atvejais reikia išmanyti programavimo kalbą. Taigi kol kas šis tinklas dažniausiai naudojamas politinio aktyvizmo, technologinio susidomėjimo tikslais, taip pat šalyse, kur yra ribojama interneto prieiga. Azerbaidžanas, Birma, Kinija ir Iranas „Freenet’ą“ įvardina kaip vieną iš geriausių galimybių apeiti valdžios cenzūrą. Komunikacija „Freenet’e“ yra šifruojama, taigi yra labai sunku nustatyti, kas siunčia informacija ir koks yra jos turinys. Tuo pasinaudojo „Freenet China“, publikuodama 1989 m. vykusių Tiananmenio protestų dokumentus.

„Freenet“ ateitis visų pirma priklauso nuo interneto ateities, nes kol internetas yra pagrindinis visos informacijos šaltinis, „Freenet“ bent jau artimiausiu metu netaps jo konkurentu. Tačiau po tokių agresyvių valdžios veiksmų, kaip ACTA, SOPA ir kiti įstatymai, vis dažniau turėtų būti susimąstoma apie interneto alternatyvas ir freenet’ą. Galbūt jau pats laikas išbandyti „Freenet’o“ galimybes?

Aut. teisės: ITNaujienos
ITNaujienos
(1)
(0)
(1)

Komentarai (10)