Elektromobilių laukia netradicinė ateitis  (9)

Ilgiau nei šimtmetį elektromobiliai varžosi su vidaus degimo varikliais, tačiau iki pat šių dienų jiems nepavyko nuskinti nė vienos pergalės, rašo „Foreign Policy“. Elektromobilių akumuliatoriai vis dar kainuoja pasakiškus pinigus, paprastas automobilis pilnu kuro baku gali įveikti kur kas tolimesnį atstumą nei vidutinis elektromobilis, o akumuliatoriaus pakrovimas trunka žymiai ilgiau nei degalų bako papildymas. Elektromobilių pramonė privalo pasitempti visose šiose srityse, nes kol kas jų konkurencingumas stipriai atsilieka nuo tradicinių automobilių.

Išsivysčiusios valstybės įvairiomis priemonėmis skatina elektromobilių pramonę ir subsidijuoja jų įsigijimą. JAV finansiškai parėmė „Nissan“, „General Motors“, „Tesla“ ir „Fisker“ gamintojus, kurie įsipareigojo sukurti konkurencingus elektromobilius.

Vyriausybės tikisi, kad įsibėgėjusi elektromobilių pramonė išnaudos masto ekonomijos teikiamas galimybes ir sugebės efektyviai konkuruoti su vidaus degimo varikliais.

Deja, kol kas taktika nepasiteisino ir nepanašu, kad artimiausiu metu elektromobiliai užkariautų vartotojų širdis. Elektromobiliai vis dar tebekainuoja brangiai, vienu pakrovimu šios transporto priemonės gali nuriedėti palyginti mažus atstumus, o jų akumuliatorių pakrovimo laikas išlieka absurdiškai ilgas. Eiliniai vartotojai nenori mokėti daugiau ir gauti mažiau. Šiuo metu potencialių elektromobilių pirkėjų ratą sudaro tik pasiturintys ekoentuziastai.

Pernai JAV buvo parduota 9,7 tūkst. „Nissan Leaf“ vienetų ir 7,7 tūkst. „Chevy Volt“. Iš viso praeitais metais Amerikoje buvo parduota 13 mln. naujų automobilių. Tai reiškia, kad elektromobiliai užėmė vos 0,1 proc. visos rinkos.

Ūkanota ekonomikos ateitis verčia manyti, kad bent jau artimiausiu metu investicijos ir subsidijos elektromobilių sektoriuje nebus didinamos. Atrodo, kad įsipareigojimas remti elektromobilių pramonę tapo politiniu lozungu, kuriuo siekiama pritraukti progresyviai mąstančius rinkėjus. Vis dėlto retas susimąsto, kad visų mokesčių mokėtojų pinigais yra subsidijuojami automobiliai, kuriuos gali įsigyti tik pasiturintys asmenys. Be to, šie automobiliai ne visada būna skirti jų kasdienėms reikmėms.

Žinoma, dalis elektromobilių yra skirti viduriniajam sluoksniui, tačiau tokie gamintojai kaip „Tesla“ ar „Fisker“ siūlo įsigyti elektromobilius, kurių kaina viršija 100 tūkst. JAV dolerių. Tokias transporto priemones gali sau leisti net ne 1 proc., bet 0,1 proc. turtingiausiųjų.

Vargu, ar racionalu kilnaus tikslo vardan subsidijuoti pasiturinčių asmenų užgaidas.

Ar tai reiškia, kad elektromobiliai yra pasmerkti ir vėl pasitraukti iš automobilizmo istorijos arenos? Gali būti, juk dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „General Motors“ teko nutraukti EV1 projektą. Vis dėlto šiandieninė padėtis kiek kitokia, tad galima tikėtis, kad elektromobiliai atras savo vietą po saule.

Automobilis be vairuotojo

Pastaraisiais metais „Google“ kūrė ir bandė automatizuotas vairavimo sistemas, vairuojančias automobilį be vairuotojo pagalbos. Tokie automobiliai lazeriais, radarais ir įvairiais jutikliais nuolatos seka aplinką ir atsižvelgdami į aplinkybes priima vienokius arba kitokius sprendimus. Bandomieji „Google“ automobiliai sugebėjo savarankiškai įveikti šimtus tūkstančių kilometrų.

Be to, „Google“ nėra vienintelė panašių technologijų kūrėja. Iššūkį IT milžinei metė „Bosch“ ir „Cadillac“. Pastaroji kompanija pažadėjo iki 2015 metų pristatyti savarankiškai važiuojantį automobilį. Ši technologija sparčiai progresuoja, tikėtina, kad netrukus ji taps prieinama vartotojams ir sukels perversmą nusistovėjusiose vairavimo tradicijose.

Vartojimo pokyčiai

JAV automobilis per parą yra naudojamas vidutiniškai vieną valandą. Dažniausiai automobiliu yra važiuojama iki darbo ir atgal, tuo tarpu likusį laiką transporto priemonės praleidžia stovėjimo aikštelėse ir garažuose. Automobilis, kuris turėtų savarankiško vairavimo funkciją, nugabenęs šeimos narį į darbą, galėtų grįžti namo ir nuvežti į mokyklą vaikus, o vėliau aptarnauti nedirbančius šeimos narius. Inovacija suteiktų galimybę kur kas efektyviau išnaudoti turimą turtą.

Būtent ši technologija suteiktų elektromobiliams galimybę įgyti pranašumą. Didesnė elektromobilio kaina nublanktų ir nevaidintų itin svarbaus vaidmens, jeigu per tą patį laiką juo galėtų pasinaudoti daugiau žmonių. Taip vienas automobilis galėtų atstoti dvi arba net tris transporto priemones.

Elektromobilių patrauklumą padidintų ir vartotojų įpročių pokyčiai. Šiuo metu automobilis yra vertinamas kaip tam tikras turtas, tačiau kur kas pigiau pirkti ne visą automobilį, o tik vežimo paslaugą. Savarankiški elektromobiliai gali tapti taksi automobiliais. Kai kuriuose didmiesčiuose žmonės vengia įsigyti nuosavą automobilį, nes tam yra sudaryta nepalanki mokestinė aplinką, be to, trūksta stovėjimo aikštelių. Savarankiškai vairuojantys elektromobiliai išspręstų tokią problemą ir sumažintų taksi paslaugų kainas, nes nebereikėtų išlaikyti automobilio vairuotojo.

Nauda visiems

Eksploatavimo išlaidų atžvilgiu elektromobiliai yra itin patrauklūs, nes juose yra kur kas mažiau judančių detalių nei transporto priemonėse su vidaus degimo varikliais. Tiesa, kol kas vienintelė didelė problema – brangūs akumuliatoriai, kurie gana greitai nusidėvi.

Pakitęs požiūris į nuosavas transporto priemones galėtų išspręsti ir neekonomines elektromobilių silpnybes: talpą, ribotą važiavimo atstumą ir ilgą akumuliatorių pakrovimo laiką.

Tradiciniai automobiliai gali gabenti keturis arba penkis keleivius, pilnu degalų baku įveikti kelis šimtus kilometrų ir pervežti pilną bagažinę krovinių. Vis dėlto šios automobilio savybės išnaudojamos labai retai. Pirkėjai įsigyja automobilius, kurie prisireikus gali nuvažiuoti ilgus atstumus, užpildyti visas keleivių sėdynes ir gabenti krovinius, nes nori apsidrausti ir žinoti, kad atsiradus reikalui galės patenkinti savo poreikius. Tuo tarpu didžiąją laiko dalį toks automobilis gabena vieną arba du asmenis, įveikia trumpus arba vidutinius atstumus ir negabena jokio krovinio.

Vartotojams pradėjus vertinti automobilius kaip paslaugą, o ne prekę, ši problema būtų išspręsta. Kasdienėms reikmėms pakaktų ir esamų specifikacijų savarankiškai vairuojančių elektromobilių, kuriuos gyventojai galėtų nuomotis, tuo tarpu ilgesnėms kelionėms arba gabenant daugiau žmonių bei didesnius krovinius būtų galima naudoti tradicinius automobilius.

Suprantama, kad dalis žmonių dėl įvairiausių priežasčių negalės sau leisti visiškai atsisakyti nuosavo automobilio, tačiau šios šeimos bent jau galėtų sumažinti savo automobilių parką. Tuo tarpu tokie vairuotojai, kaip mieste gyvenantys pensininkai, galėtų visiškai atsisakyti nuosavo automobilio, nes jų keliavimo poreikius patenkintų nuomojamas elektromobilis.

Savarankiškų elektromobilių nuoma išspręstų ilgo akumuliatoriaus krovimo laiko dilemą. Pakrovimo technologijos nuolatos tobulėja, tačiau kol kas jos nusileidžia tradicinių automobilių degalų bako pripildymui. Nuomojamų elektromobilių modelis leistų išvengti minėto nepatogumo, nes vartotojas atvykęs į vietą galėtų palikti automobilį ir jis pats nuvažiuotų į pakrovimo stotelę, tuo tarpu vartotojui vėl prireikus automobilio, jo poreikius tenkintų kita transporto priemonė, kurios akumuliatoriai tuo metu būtų pakankamai pakrauti.

Savarankiškai vairuojančių automobilių rinka yra didelė. Pagrindiniais tokių paslaugų vartotojais taptų pensininkai, kurie nebenori patys sėsti už vairo ir ieško pigesnių keliavimo būdų, tėvai, kurie nori nugabenti vaikus į mokyklą bei užklasinius užsiėmimus, tačiau neturi tam laiko ir įvairių sričių darbuotojai, kurie tingi ieškoti laisvos vietos savo automobiliui miesto centre, bei kelionių metu mieliau naršo internete, snaudžia arba skaito knygą, o vairavimą patiki kompiuteriui.

Savarankiškai vairuojantys automobiliai sutaupytų daugybę laiko ir sukeltų panašią revoliuciją, kokią lėmė skalbimo mašina.

Anksčiau buvo manoma, kad viešasis transportas lems perversmą tarp keliautojų. Deja, tenka pripažinti, kad traukinių, metro ir tramvajų infrastruktūra yra itin brangi, be to ji nepatogi, nes keleiviams tenka gaišti laiką keliaujant iki stotelės bei laukiant savojo maršruto. Savarankiškų elektromobilių sistema galėtų pakeisti nuostolingą viešojo transporto sistemą. Skamba paradoksaliai, tačiau pigesnis sprendimas suteiktų aukštesnės kokybės paslaugas.

Be to, nereikia pamiršti anglies dvideginio sumažinimo. Nors šis argumentas ginčytinas, nes paties elektromobilio gamyba nėra tokia jau ekologiška, be to, nežinia kokiu būdu yra gaminama elektromobilio vartojama elektra. Bet kokiu atveju, smogas virš miestų tikrai sumažėtų.

Galiausiai elektromobilių plėtra leistų sumažinti naftos kainas, o tai teigiamai paveiktų pramonę, kuri kol kas tik tolimoje ateityje gali įsivaizduoti elektromobilius krovinių transportavimo sektoriuje.

Klestės įvairovė

Akivaizdu, kad šiuo metu elektromobiliai neturi galimybės visiškai pakeisti tradicinio transporto, tačiau reikia suprasti, jog jie galėtų užimti tam tikrą nišą ir pasitarnauti viso pasaulio ekonomikai. Tikėtina, kad 2025 metais elektromobilių pardavimai sudarys nuo 15 iki 20 proc. visos automobilių rinkos. Vargu ar atsiras daug pirkėjų, kurie norėtų įsigyti savarankiškai vairuojantį automobilį, tačiau kur kas daugiau žmonių mielai nuomotųsi tokias transporto priemones.

Po 10 ar 15 metų keliuose vis dar karaliaus benzinu ir dyzelinu varomi automobiliai, tačiau greta jų daugės dujas bei elektrą vartojančių transporto priemonių. Ateities transportas bus įvairesnis tiek naudojamų degalų aspektu, tiek ir nuosavybės formų atžvilgiu.

Elektromobilis – namų elektrinė?

Netradicinę elektromobilių panaudojimo idėją pasiūlė išradingieji japonai. Įsigijus elektromobilį „Nissan Leaf“ bus galima naudoti ne vien tik kaip transporto priemonę – pristatę priedėlį „Leaf to Home“ automobilių gamintojai elektromobilį pavertė ir namų elektros tinklo komponentu.

Sistema „Leaf to Home“ turėtų būti itin patogi tose valstybėse, kur skiriasi dienos ir naktinės kainos už elektros energiją. Esmė paprasta – jei važiuoti elektromobiliu nereikia, jo akumuliatorius nebrangiai įkrovus naktį, elektros energiją galima naudoti dieną namų ūko reikmėms. Be to, „Leaf to Home“ jungtis praverstų ir ten, kur elektros tiekimas dažniau ar rečiau sutrinka.

Taigi, tobulėjančios technologijos žada gražesnį ir įdomesnį rytojų.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (9)