Dvigubi deimantiniai spaustuvai generavo didesnį slėgį, nei Žemės branduolyje
(12)
Mokslininkai pagamino deimantinius spaustuvus, kuriais laboratorijoje galima sukurti slėgį, mažiausiai 1,5 karto didesnį už Žemės branduolio viduje veikiantį slėgį. Tokiame slėgyje galima sukurti unikalių junginių, o medžiagos keičia savo chemines ir fizikines savybes.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Speciali spaustuvų kamera generuoja dvigubai didesnį slėgį nei kada nors yra demonstruota laboratorijose. Tokioje aplinkoje gali būti sukurtos naujos medžiagos, o mineralai elgiasi labai neįprastai.
Čikagos (JAV), Vokietijos ir Belgijos mokslininkų grupė Argono nacionalinėje laboratorijoje panaudojo supergalingą rentgeno spindulių lazerį. Eksperimento metu buvo naudojama pusės šimtmečio senumo technika, deimantinių spaustuvų kameros ir papildomi mikrospaustuvai.
Deimantinių spaustuvų kamerą sudaro du ypatingai kruopščiai nušlifuoti deimantai (tokių apstu juvelyrinėje pramonėje), pasižymintys plokščiais paviršiais. Tarp dviejų deimantų įstatomas medžiagos fragmentas. Tada deimantai suspaudžiami ir generuoja labai didelį slėgį – deimantiniai spaustuvai „išspaudžia“ maždaug nuo 320 iki 360 gigapaskalių, o tai – maždaug 3 mln. atmosferų slėgis arba Žemės branduolyje esantis slėgis.
Šis jau pusšimtį metų taikomas įrenginys buvo patobulintas mikrospaustuvais, kiekvieno iš kurių skersmuo – 10-20 mikronų. Mikrospaustuvai buvo įmontuoti tarp didesnių deimantų. Kitaip tariant, spaustuvai spaustuvuose. Mažesni antrieji spaustuvai pagaminti iš nanokristalinio deimanto „puskamuolių“, praneša Argono laboratorijos mokslininkai. Jie yra kietesni ir dar atsparesni už didesnių deimantų spaustuvus – mikrospaustuvuose galima generuoti 640 gigapaskalių slėgį, o tai yra apie 6 mln. atmosferos slėgių ir beveik 2 kartus didesnis slėgis nei Žemės branduolyje.
Tokiais dvigubais deimantiniais spaustuvais mokslininkai galės sukurti didžiulį statinį (ne momentinį) slėgį, kuriam esant bus galima stebėti medžiagų elgseną per ilgesnį laiką. Išradimas aprašytas žurnalo „Nature Communications“ šios savaitės numeryje.