Revoliucinis reaktyvinis aušinimas įgalins iš Londono į Australiją nuskristi per 4 val. (9)
Britų inžinieriai išrado naują reaktyvinių variklių aušinimo sistemą „Sabre“, kurią vadina „didžiausiu proveržiu nuo pat reaktyvinių variklių išradimo laikų“. Skelbiama, jog pritaikius šią technologiją keleiviniams laineriams, skrydžiai iš Londono į Australiją tetruktų vos 4 valandas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bendrovėje „Reaction Engines“ išrasta technologija per šimtąsias sekundės dalis atšaldo į variklį įeinantį orą nuo +1 000 °C iki -150 °C. Tai leidžia reaktyviniam varikliui saugiai ir be perkaitimo grėsmės generuoti kur kas daugiau galios nei įmanoma dabar bei pasiekti didesnį nei 3 200 km/val. greitį.
„Pritaikius tokią technologiją, iš Londono į Australiją ar bet kurį kitą tolimiausią planetos kampelį nukeliautumėte per 4 valandas ir tik už pirmos klasės ar verslo klasės bilieto kainą“, – tikina tyrimams vadovavęs bendrovės inžinierius Alanas Bondas (Alan Bond).
Kad naujoji reaktyvinių variklių aušinimo sistema „Sabre“ būtų įdiegta į keleivinius lainerius, teks rekonstruoti visą reaktyvinį variklį, todėl sistemos išradėjai nesitiki, kad jų išradimas bus naudojamas daugiau nei 10 proc. visų skrydžių. Vis dėlto, anot mokslininkų, tai galėtų turėti revoliucinių pasekmių net ir kosminių skrydžių segmentui (būtent į jį bendrovė ir nusitaikiusi): su tokiomis variklių aušinimo sistemomis erdvėlaiviai be jokių raketinių pakopų galėtų skristi tiesiai į orbitą ir grįžti atgal į Žemę.
Dabartiniai reaktyviniai varikliai yra per silpni, kad iškeltų erdvėlaivį į kosminę orbitą, nes dėl perkaitimo grėsmės jie generuoja toli gražu ne visą galią, kokią būtų įmanoma pasiekti.
Proveržį galimai įvykdysiančią technologiją sudaro miniatiūrinių, kondensuotu heliu užpildytų vamzdelių tinklas, sugeriantis oro karštį ir, prieš orui patenkant į variklį, atvėsinantis jį iki -150 °C. Normaliomis sąlygomis dėl tokio proceso ore susiformuotų drėgmė, kuri netrukus pradėtų šalti ir padengtų variklį ledo plutele. Tačiau kompanijos išrasta sistema užkerta kelią variklio apledėjimui.
Po sėkmingo sistemos „Sabre“ pristatymo ir sulaukus formalaus Europos Kosminės Agentūros (ESA) palaiminimo, bendrovė viliasi disponuoti 250 mln. svarų suma, kad galėtų sukurti galutinę produkto versiją ir pradėti jį gaminti. Galutinis rezultatas – 84 metrų ilgio orlaivis „Skylon“, kuris galėtų kilti į orą nuo įprastinio pakilimo tako ir nedideliame aukštyje funkcionuoti kaip reaktyvinis lėktuvas, o po to, prikaupęs iš oro pakankamai deguonies, persijungti į „raketinį režimą" ir įsibėgėti iki greičio, keliskart viršijančio garso greitį.