Bekontaktės banko kortelės pripažinimo nesulaukia  (0)

Gryniesiems ir tradicinėms mokėjimo kortelėms alternatyvios atsiskaitymo priemonės šalyje kelią skinasi sunkiai. Nesant pakankamos jų paklausos prekybos vietos mieliau renkasi pigesnius tradicinius atsiskaitymo būdus. Ši tendencija galioja ir užsienyje sparčiau populiarėjančioms bekontaktėms atsiskaitymų kortelėms.


Laukia proveržio

Pasaulyje sparčiai diegiamos bekontaktės mokėjimo priemonės – mobilieji telefonai-piniginės ir nuotoliniu būdu, be PIN kodo, veikiančios mokėjimo kortelės – Lietuvoje dar nepopuliarios. Pagal jų naudojimą šalis šiuo metu yra tarp paskutiniųjų Europoje, ir padėtis laikui bėgant kinta tik nedaug.

Kita vertus, vienos didžiausių pasaulyje mokėjimo sistemos valdytojų „Visa“ atstovas Baltijos šalyse Linusas Olofssonas sakė manąs, kad bekontakčių mokėjimo priemonių išpopuliarėjimas Lietuvoje – tik laiko klausimas.

Europoje jau yra 44 mln. bekontakčių mokėjimo kortelių „Visa“ ir veikia 400 tūkst. atsiskaitymo jomis terminalų. Iki metų pabaigos tokių kortelių skaičius Europoje turėtų siekti 50 mln.

Rinkos tyrimų bendrovės „ABI Research“ duomenimis, prognozuojama, kad 2016 m. bekontakčių mokėjimo kortelių skaičius sieks milijardą, ir jau 2015 m. jis bus didesnis nei magnetinių kortelių. Tai reiškia, kad bekontakčių kortelių nuo 2010 m. bus beveik šešis kartus daugiau. Didžiausio augimo reikėtų tikėtis sparčiai besivystančiose šalyse.

Nuo Europos atsiliekame

Naudojimasis bekontaktėmis kortelėmis, pasak L.Olofssono, Europoje auga sparčiu tempu: „Gyvename greitų pokyčių laikais, kai technologijos vystosi ypač sparčiai, todėl vis daugiau mokėjimų Europos šalyse atliekama bekontaktėmis kortelėms ar naudojant mobiliuosius įrenginius. Manome, kad iki 2020 m. pusė visų mokėjimų Europoje, atliekamų “Visa„ priemonėmis, bus įvykdoma mobiliaisiais įrenginiais.“

Šios bekontaktės kortelės platinamos daugelyje Europos šalių, o labiausiai, kaip sakė L.Olofssonas, jos naudojamos Jungtinėje Karalystėje. Šiose šalyse didesnę dalį šiuo metu išduodamų kortelių „Visa“ sudaro būtent bekontaktės. Lietuvoje, palyginti su Europos vidurkiu, kur kas daugiau atsiskaitymų atliekama grynaisiais.

„Kita vertus, tai galime vertinti kaip galimybę padidinti atsiskaitymo kortelėmis dalį. Vertinant iš technologijų ir kompetencijos pusės, Lietuvos bankai yra gerai pasirengę ir naujosios mokėjimų technologijos Lietuvoje galėtų būti pradėtos taikyti jau netolimoje ateityje“, – sakė L.Olofssonas.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pabrėžė, jog norint, kad Lietuvoje būtų pradėtos diegti bekontaktės mokėjimo kortelės, vien bankų pasirengimo neužtenka. „Lietuvos mokėjimo kortelių rinka yra technologiškai moderni, tačiau ja nėra taip aktyviai naudojamasi kaip kitose Europos šalyse ar net mūsų kaimynėse Latvijoje arba Estijoje“, – sakė jis.

S.Kropo manymu, tik pasikeitus esamam gyventojų požiūriui į atsiskaitymą bankai galėtų pradėti diegti naujas mokėjimo priemones.

Perka tik vienetai

Kai šalies prekybos vietose buvo diegiami mokėjimo kortelių įrenginiai, nė vienoje jų nebuvo užsisakytas bekontakčio atsiskaitymo terminalas. Nesant bekontakčių atsiskaitymo terminalų, nėra ir tokio pobūdžio kortelių ir atvirkščiai.

Prekybinę įrangą siūlančios bendrovės „Aspa“ rinkodaros vadovas Dmitrijus Gulko sakė, kad ir pastaruoju metu susidomėjimas bekontakte atsiskaitimo įranga kasmet auga, tačiau tik nedaug – kol kas gerokai didesnę dalį perkamos įrangos sudaro tradiciniai įrenginiai. Pašnekovo manymu, taip yra dėl to, kad bekontaktės kortelės yra brangesnės, taigi besinaudojančių jomis – mažiau.

Šiuo metu bekontakčių kortelių įranga naudojamasi transporto priemonėse, taip pat kai kuriose maitinimo įstaigose.

Elektroninių paslaugų teikėjos bendrovės „EPS LT“ generalinis direktorius Vitalijus Rancevas patikino, kad bendrovė jau šiandien gali pradėti teikti bekontakčio atsiskaitymo paslaugas. Tačiau tam, anot jo, reikalingas bankų ar kitų mokėjimo organizatorių įsikišimas. Pašnekovo manymu, tik atsiradus bankų norui leisti bekontaktes korteles, į jas konvertuojant įprastas mokėjimo korteles, šalyje ims veikti bekontaktis atsiskaitymas.

Tačiau, anot jo, atliktas tyrimas rodo, kad vos 8 proc. pasaulio gyventojų mano, jog bekontaktis atsiskaitymas veikia: „Apie naujovę šnekama labai daug, bet realios paklausos nėra. Tam, kad atsirastų paklausa, reikia variklio – argumentacijos, kad bekontaktis atsiskaitymas yra geresnis už kitokį atsiskaitymą. Argumentacijos kol kas nematyti nei Lietuvoje, nei pasaulyje.“

Vis dėlto V.Rancevas įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau naujovė bus įdiegta. Tačiau bankams papildomos naudos iš to nenumatoma, taigi suinteresuoti yra tik prekybininkai.

Tinka kasdieniams pirkiniams

Didžiausias bekontaktės atsiskaitymo technologijos pranašumas, kaip sakė L.Olofssonas, yra tai, kad atsiskaitymas užtrunka trumpiau ir yra greitesnis. Kortelės veikia nuotoliniu būdu – jas tereikia pridėti prie atsiskaitymo aparato, be to, nereikia nuolat įvesti PIN kodo.

Bekontaktis atsiskaitymas skirtas nedideliems kasdieniams pirkiniams įsigyti, nes turi neviršyti tam tikros nustatytos sumos.

„Šios kortelės taip pat turi papildomas apsaugas – po tam tikro skaičiaus atsiskaitymų bus paprašyta suvesti PIN kodą. Jei kortelė būtų pamesta arba pavogta, ja būtų galima pasinaudoti kelis kartus, kol būtų paprašyta pakartotinai įvesti PIN kodą. Dėl tos pačios priežasties šiomis kortelėmis vienu kartu galima atsiskaityti ne didesne kaip 20 eurų suma“, – aiškino specialistas.

Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt
(2)
(0)
(1)

Komentarai (0)