Termobranduolinės energetikos projekto ITER generalinis direktorius siūlo lietuviams rinktis atominę  (0)

Trečiadienį su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi susitiko tarptautinio termobranduolinės energijos mokslinių tyrimų ir plėtros projekto „ITER“ generalinis direktorius Osama Motojima.

„Man yra didelė garbė susitikti su Lietuvos premjeru, jam paaiškinti dabartinę „ITER“ projekto būklę, kuris prisideda prie mūsų žemės energetikos ir aplinkosaugos problemų sprendimo. Mes taip pat prisidedame prie taikos pasaulyje kūrimo, nes mūsų projekte dalyvauja Europa, Rusija, Indija, Kinija, Korėja, Japonija ir JAV, taigi, šios šalys atstovauja daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų ir 80 proc. pasaulio BVP”, - apie susitikimo tikslą kalbėjo O. Motojima.

Anot mokslininko, susitikimo metu A.Butkevičiaus buvo prašoma stipraus palaikymo projektui, nes artėja Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybai, kuri priims sprendimus dėl projekto per artimiausių septynerių metų laikotarpį, t.y., iki 2020-ųjų.

„Stiprus politinis palaikymas ir įsipareigojimai yra reikalingi „ITER“ projekto sėkmei“, - sakė O. Motojima.

Nors termobranduolinės energetikos projektas yra eksperimentinis ir jo rezultatų laukiama už kelių dešimtmečių, O. Motojima pasidalino savo nuomone apie dabartinę branduolinę energetiką ir pasisakė už tokią elektros gamybos rūšį.

„Klausimas (ar plėtoti branduolinę energetiką) yra dabar iškilęs ir Japonijoje. Aš esu mokslininkas, tad man labai svarbu yra patikrinta technologija, - mano jis. - Tačiau žmonių supratimo buvimas yra taip pat labai svarbus aspektas leidžiantis arba padaryti kitą žingsnį, arba sustoti, turint omenyje ekonominę situaciją ir būtinybę turėti pakankamai elektros. Taigi, tai yra kiekvienos šalies žmonių ir jų vyriausybės sprendimas.“

Mokslininkas pridūrė, jog jo asmenine nuomonė yra, jog žmonės gali išspręsti iškilusias technologines problemas ir užtikrinti saugų energijos gamybos būdą. Jis priminė, jog Japonijoje dėl cunamio įvykusi Fukušimos Daiči atominės elektrinės katastrofa buvo sunkiai prognozuojama ir nuspėjama – jokia kita elektrinė nenukentėjo taip stipriai nei po žemės drebėjimo, nei po cunamio.

„Tačiau termobranduolinėje energetikoje tokios nelaimės neįvyks, nes mechanizmas yra kitoks. Tai yra mano žinia, perduota premjerui. Man labai gaila konstatuoti, bet dėl Fukušimos nelaimės Japonija tapo auka ir nusikalto pasauliui skleisdama radiaciją, tačiau tai nėra (branduolinės energetikos) pabaiga“, - dėstė mokslininkas O. Motojima.

Anot jo, jau dabar Japonijoje imtasi priemonių, kaip išvengti tokių nelaimių.

„Kai kuriuose šalyse branduolinė energetika yra būtina. Kai termobranduolinė technologija bus ištobulinta, apie 2050-uosius, tada ji gali tapti pagrindiniu energijos šaltiniu. Tačiau atminkite, tai užtruks ilgai“, - sakė O. Motojima.

Mokslininkas skaičiuoja, jog jeigu 2050-aisiais technologija bus ištobulinta, tuomet po vieną reaktorių bus galima įrengti kasmet, turint omenyje šalių BVP ir ekonomines galimybes.

„Taigi, įrengti 100-ui termobranduolinių reaktorių reikės 100 metų, - teigė jis. - Dabar Lietuvos žmonės turi nuspręsti, kokiu keliu eiti. Aš esu atsakingas už „ITER“ projektą ir turiu pasakyti, kad labai optimistiškai vertinu technologijų tobulėjimo galimybę.“

Paklaustas, ar bus galimybių bendradarbiauti su Lietuvos mokslininkais, O. Motojima dėstė, kad šiuo metu iš 500 su „ITER“ dirbančių darbuotojų, vienas personalo narys yra Lietuvos pilietis, tačiau ateityje projekte gali dalyvauti daugiau Lietuvos mokslininkų.

Susitikimas A.Butkevičiaus nuomonės nepakeis

Vyriausybės vadovas sako, jog šis susitikimas nepaveiks Lietuvos vyriausybės nuomonės apsisprendžiant dėl atominės elektrinės statybos.

„Man pirmiausiai buvo labai įdomu. Apie šią naujovę dar nebuvau girdėjęs, arba tiesiog nežinojau, koks yra veikimo principas. Aš manau, tai ateities klausimas ir tam tikros idėjos pavertimas projektu, o projekto pavertimas tam tikrais būsimais realiais sprendimais arba testavimais, kurie turėtų prasidėti po 2020-ųjų metų“, - apie įspūdžius po susitikimo pasakojo A. Butkevičius.

Pasak jo, susitikimo su „ITER“ tikslas – sužinoti apie naujoves energetikos sektoriuje.

Paklaustas apie problemas dėl Ignalinos atominės elektrinės atliekų saugojimo aikštelių įrengimo ir ginčo su „Nukem“, A. Butkevičius teigė, jog jos yra sprendžiamos.

„Daugelis klausimų jau yra suderinta, liko du – trys klausimai, kurie šiuo metu yra derinami ir, tikimės, kad artimiausiu metu, iki šio mėnesio pabaigos, pagal užsibrėžtą tikslą, visi klausimai turi būti suderinti“, - sakė jis.
Tačiau premjeras nenurodė, ar tai reiškia, kad „Nukem“ paslaugų nebus atsisakoma ir Lietuvai reikės naujo generalinio rangovo projektui. Tai paaiškės, kai baigsis derybų, dėl iškilusių klausimų, procesas.

Šiuo metu Prancūzijoje yra įkurtas pirmasis eksperimentinis įrenginys „ITER“, leisiantis pagaminti elektrą, pasinaudojant žvaigždėse vykstančiais termobranduoliniais procesais. Įvairių šalių mokslininkai dirba prie idėjos, kuri bendromis jėgomis leistų sukurti jėgainių prototipus, leisiančius užtikrinti visuomenės energetikos poreikius, saugumą, aplinkos apsaugą bei ekonominę naudą. Kol kas tik pradinėje stadijoje esantys moksliniai tyrimai leidžia spėti, kad ateityje pavyks išsilaisvinti iš iškastinio kuro priklausomybės. Prie tarptautinių termobranduolinės sintezės projektų prisideda ir Lietuvos mokslo atstovai.

Lietuvos indėlis - piniginis

„Europos Sąjunga įsipareigojo iš dalies finansuoti šį projektą ir mes įnešame tiek, kiek turime sumokėti, - paklaustas apie Lietuvos indėlį į „ITER“ projektą sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojas ir bendros Europos Sąjungos įmonės „Fussion for energy“ valdybos narys ir Lietuvos atstovas Stanislovas Žurauskas. - Daiktai, kuriuos gamina šiam projektui, tam reaktoriui, yra unikalūs.“

Pasak jo, greičiausiai prie gamybos, jei ir galės prisidėti Lietuvos mokslininkai, tai bendradarbiaudami su kitomis projektavimo ir pramonės įmonėmis.

„Saugumo požiūriu, atominės dabar yra pakankamai saugios, bet jos ir netiesiogiai teršia, ir problemų daug su atliekomis, tuo metu termobranduoliniame reaktoriuje praktiškai nelieka jokių atliekų, nes deuteris ir tritis dega, naudojami maži jų kiekiai. Jeigu atominei elektrinei reikėtų tonų, čia reikėtų tik gramo medžiagų“, - palygina S. Žurauskas.

Anot jo, vieno gramo termobranduoliniame reaktoriuje deginamų medžiagų energetinė nauda gali būti prilyginama 6-9 tonoms naftos.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Erika Fuks

(5)
(0)
(1)

Komentarai (0)