JAV gali nubausti Rusiją netiesiogiai, bet itin skaudžiai  (32)

Vyšegrado grupės valstybės – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija – prašo Jungtines valstijas skubiai pradėti suskystintųjų dujų eksportą į Europą. Jungtinių Valstijų skalūnų dujos šešis kartus pigesnės, iš rinkos išstumtų „Gazprom“, o tai esą smogtų Maskvai stipriau nei visos kitos sankcijos kartu sudėjus: beveik pusę Rusijos valstybės iždo sudaro pajamos iš naftos ir dujų eksporto.

Keturios ES valstybės suvartoja iki ketvirtadalio rusiškų dujų, septynios – maždaug pusę, dar dvi – apie 80 proc., o penkios, tarp jų ir Lietuva, visiškai priklausomos nuo „Gazprom“. Rusijos monopolininkas Europos šalis supančiojo ilgalaikėmis sutartimis ir gudriomis kainų formulėmis. Lietuvos derybininkai ilgus mėnesius bergždžiai derasi su dėl teisingų kainų.

Vilniuje Jungtinių valstijų viceprezidentas Joe Bidenas priminė apie būtinybę užsitikrinti energetinių išteklių tiekimą iš kelių šaltinių, investuoti į skalūnų dujas ir branduolinių elektrinių statybą.

„Mes skatiname ES pastangas diversifikuoti energijos išteklių tiekimą, taip pat naudotis inovacijomis energetikos srityje, nes rusai naudojasi energetiniu saugumu kaip ginklu savo agresyvioje kovoje“, – sakė J. Bidenas.

V. Putinas: šaltinis išsisėmė

Rusija stoja piestu prieš skalūnų gavybą Europoje, eksportą iš Jungtinių valstijų. Prieš kelerius metus Rusija planavo Amerikai tiekti dujas iš Štokmano telkinio. Taip pat planuota pasiekti pasaulinį naftos gavybos maksimumą, Jungtinės Valstijos turėjo tapti visiškai priklausomos nuo energetinių išteklių importo. Rusijos ekspertai nenumanė, kad dėl skalūnų revoliucijos Amerika ims išgauti ne tik pigias dujas, bet ir 46 proc. padidins vietinę naftos gavybą.

Anot Tarptautinės Energetikos agentūros, iki 2020 metų Jungtinės valstijos iš importuotojos taps didžiausia pigios naftos gamintoja, o dar po dešimties metų užims pagrindinės eksportuotojos poziciją.

Gerai žinomas propagandininkas Michailas Leontjevas, sausį tapęs „Rosneft“ prezidento Igorio Sečino dešiniąja ranka, pripažįsta, kad Rusija susigriebė, jog būtina investuoti į skalūnus.

„Po dviejų trejų metų, kai skalūnų nafta bus išgaunama geopolitiniu mastu, jos savikaina nukris žemiau 8 dolerių už barelį“, – sako „Rosneft“ viceprezidentas ir laidos „Odnako“ vedėjas.

Putinas per rinkimus žadėjo didinti algas ir pensijas, tačiau pinganti nafta mažina dujų kainas, o su jomis ir „Gazprom“ pajamas – Rusijos biudžeto pajamų šaltinį.

„Mes tikėjomės, kad energetinių išteklių kainos kils ir kils. Jos laikosi gerame lygyje, tačiau tokio augimo nebėra. Tai, galima sakyti, šaltinis išsisėmė“, – sako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Ką Lietuva nuveikė pati?

Šioje vietoje naudinga priminti, ką Lietuva pati nuveikė, kad užsitikrintų savo energetinį saugumą.

Dėl Visagino atominės elektrinės trypčiojama vietoje, tačiau Jungtinių Valstijų ir Japonijos energetikos kompanija „Hitachi“ kantriai laukia.

Neaišku, kokių padarinių turės Seimo laikinosios komisijos, kuri maždaug metus narsto Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalo statybos detales, tyrimas.

Aršų pasipriešinimą sukėlė ir vykęs konkursas dėl skalūnų dujų. Prieš jį sukelti žemaičiai bauginti apnuodytu vandeniu. Galiausiai amerikiečių bendrovė pasitraukė, užsiminusi, kad negali plėtoti projekto dėl nestabilios politinės aplinkos. Tuo metu parlamentinio komiteto pirmininkas tvirtina, kad pasaulinės energetikos korporacijos ateina keldamos vergoviškas sąlygas, tačiau saugumo garantijų nesuteikia.

„Mes jau turime visą eilę priemonių dėl mūsų energetinės nepriklausomybės – terminalas, jungtys ir visa kita. Aš nelabai įsivaizduoju kuo „Chevron“ padidintų mūsų ekonominį saugumą. Lenkijos pavyzdys rodo, kad daugiau nei 50 gręžinių, o dujų nėra. Tai čia yra utopija – tas, kas nenušautą paukštį svajoti išsikepti“, – sako Seimo narys Algimantas Salamakinas.

Anot politologo ir Seimo narės konservatorės Irenos Degutienės padėjėjo Lauryno Kasčiūno, valdžia yra tam, kad kontroliuotų, jog žmonės nebūtų išnaudojami, tačiau geopolitine prasme didžiųjų pasaulio bendrovių buvimas didina šalies saugumą.

„Ypač tai svarbu kai iškyla įvairios krizės, kurios gali virsti įvairiomis politinėmis karinėmis įtampomis. Neišvengiamai tokių įmonių buvimas didintų saugumą, ypač turint omeny JAV vaidmenį Europos saugumo sistemoje“, – sako Rytų Europos studijų centro analitikas L. Kasčiūnas.

JAV dujos Lietuvos terminale – anksčiausiai 2016 m.

Suskystintos gamtinės dujos iš Jungtinių Valstijų Lietuvą galėtų pasiekti anksčiausiai praėjus metams po Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo, nes JAV kol kas neturi techninių galimybių eksportuoti dujas, sako JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah McCarthy.

Diplomatė pabrėžė, kad įmonėms gavus leidimus dujų eksportui, derybos vyks komerciniu pagrindu, nes JAV dujų paklausa yra didelė visame pasaulyje.

JAV bendrovės turi gauti vyriausybės leidimus eksportuoti dujas į šalis, su kuriomis nėra laisvos prekybos sutarčių - tokiomis kaip Lietuva.

Kol kas leidimai suteikti šešioms bendrovėms, tačiau pirmoji iš jų dujų terminalą eksportui ketina įrengti 2015 metų pabaigoje. Lietuva terminalą importui Klaipėdoje tikisi įrengti iki šių metų pabaigos.

„Jei būtų sutarta dėl komercinės sutarties, laikas tarp šios konkrečios šalies poreikio ir mūsų galimybių būtų bent vieni metai, jei ne daugiau“, - interviu BNS sakė ambasadorė.

„Mūsų suskystintų gamtinių dujų paklausa didžiulė iš labai labai labai didelių rinkų. Taigi, neabejotinai laukia konkurencija“, - pridūrė D.McCarthy.

JAV dujomis ypač domisi Azija, kur jos dabar kainuoja brangiau nei Europoje.

Šią savaitę Vilniuje su JAV viceprezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) susitikusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Lietuvą domina galimybė importuoti suskystintas dujas iš Jungtinių Valstijų.

Lietuva taip pat tikisi, kad JAV Kongresas priims pataisas, kurios panaikintų apribojimus dujų eksportui į NATO šalis. Kai kurie amerikiečių politikai teigia, kad šį sprendimą reikia skubinti ir reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje, nes Amerikos dujos leistų sumažinti europiečių priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Svarstant šį klausimą JAV Senate kitą savaitę lankysis Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

„Gazprom“ šiuo metu yra vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai.

Lietuva šiuo metu derasi su trimis potencialiais suskystintų gamtinių dujų tiekėjais dėl penkerių metų tiekimo sutarties. Siūlomos kainos ir tiekėjai laikomi paslaptyje.

Atrinkta bendrovė nuo 2015 metų turės tiekti Klaipėdoje statomam terminalui 540 mln. kubinių metrų gamtinių dujų kiekį, kuris būtinas minimaliai dujų terminalo veiklai palaikyti.

Anksčiau viešai skelbta, kad Lietuva dėl dujų tiekimo derasi ir su JAV energetikos kompanija „Cheniere“. Šios bendrovės prašymą leisti eksportuoti dujas į šalis, kurios neturi laisvos prekybos sutarties, šiuo metu nagrinėja JAV Energetikos departamentas, sprendimas dar nepriimtas.


Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Joana Lapėnienė

(15)
(0)
(0)

Komentarai (32)