Žaidimas su mirtimi: pavojingiausios pasaulio šachtos  (0)

Trečiadienį ryte sprogimas O.Zasiadko anglies kasykloje po žeme įkalino mažiausiai 32 žmones ir patvirtintais duomenimis nusinešė vieno žmogaus gyvybę. Tačiau tai – toli gražu ne pirmoji tragedija šioje anglies kasykloje.

O.Zasiadko šachta – viena iš trijų didžiausių anglies kasyklų Ukrainoje ir viena pavojingiausių dėl natūraliai susiformavusių didelių metano dujų sankaupų. Nuo 1999 metų per septynis didesnius incidentus ten jau žuvo 244 žmonės, panašiai tiek – sužeista. Jau ne kartą siūlyta ją uždaryti, kadangi joje žmonėms nuolat kyla pavojus.

Rytų Ukrainos kasyklos – ne vienintelės pasaulyje, kuriose darbininkai kasa anglį gyvybei pavojingomis sąlygomis.

Nelegalios Mongolijos anglies kasyklos

Nalaicho anglies kasykla Mongolijoje anksčiau priklausė valstybei, tačiau po Sovietų Sąjungos griūties buvo apleista. Vėliau ją užėmė ir išsidalino privačios kompanijos, kurios siekdamos pelno dažniausiai nesirūpina saugumo įranga.

Vėdinimą išgali įsigyti tik nedaugelis šachtų savininkų, todėl darbininkų plaučiai visą laiką kenčia nuo anglies dulkių. Kai kurie tuneliai neturi net medinių atramų – paprasčiausio saugumo elemento. Darbuotojai tamsoje šliaužia šimtus metrų siaurais ir vingiuotais tuneliais, kol pasiekia savo darbo vietą. Kasmet čia žūsta dešimtys darbininkų, tačiau tai – tik oficiali statistika. Nalaicho kasyklos valstybės kontrolė nepasiekia, todėl niekas nežino, kiek iš viso aukų kasmet pareikalauja šachtos.

Mongolijoje nuo 2000 metų užfiksuoti 422 incidentai, kuriuose žuvo mažiausiai 175 darbininkai. Tai – po vieną auką kiekvienoms 56 tūkst. tonų iškastos anglies, kadangi per metus šalyje vidutiniškai iškasama 700 tūkst. tonų. Pagal šį matavimą Mongolija lenkia ir Kiniją, nes joje vienas angliakasys miršta už kiekvienus 2,7 mln. tonų produkcijos, rašo „International Business Times“.

Kinija – rekordininkė

Kinijoje esančios anglies šachtos pasaulyje žinomos dėl savo atsainaus požiūrio į saugumo reikalavimus ir tūkstančių aukų, kurios kasmet nukenčia dėl sprogimų, įgriuvimų ir įrangos gedimų. Nors čia, kaip ir Mongolijoje, oficiali statistika kai kada prasilenkia su realybe, kasmet žūsta kur kas daugiau žmonių nei kitose šalyse.

Absoliutus statistikoje užfiksuotas rekordas – 2002 metai, kai per metus žuvo beveik 7 tūkst. darbininkų. Iki 2012 metų žuvusiųjų skaičius sumažėjo iki 1384. Dauguma nelaimių nutinka mažose anglies kasyklose, kurių dažnai neturi leidimų.

Kinijoje yra įvykusi ir pats tragiškiausia katastrofa angliakasybos istorijoje. 1942 metais Benciku anglies kasykloje sprogus anglies dulkių ir oro mišiniui, žuvo 1549 žmonės. Tokį didelį aukų skaičių lėmė šachtą valdžiusių japonų elgesys. Jie nutarė ugnį numalšinti išjungdami ventiliaciją ir užplombuodami įėjimus į šachtą. Viduje dėl ugnies, dūmų ir anglies monoksido žuvo daugiau negu trečdalis visų kasyklos kompanijos darbuotojų.

Kinija yra atsakinga už 40 procentų visos pasaulio anglies gavybos, bet taip pat ir už 80 procentų visų mirčių šachtose. Darbininkas Kinijoje turi 100 kartų didesnę galimybę žūti po žeme negu jo kolega iš JAV.

Afganistane angliakasius gelbėjo plikomis rankomis

Šiauriniame Afganistane esančioje Abchorako kasykloje 2013 metų rugsėjį įgriuvus luboms įstrigo 57 darbininkai. Gretimų kaimelių gyventojai tada nuolaužas ir griuvėsius kasė plikomis rankomis, tačiau 28 gyvybės taip ir nepavyko išgelbėti.

Afganistano anglies pramonės sektorius – viena iš paskutinių didelių vilčių šalies ekonomikai, rašo „Al Jazeera“. Tačiau tiek didelės vyriausybės kontroliuojamos kasyklos, tiek nelegalios, priklausančios gaujoms ir vietiniams verslininkams, dažniausiai neinvestuoja nei į saugumą, nei į darbininkų gerovę.

Angliakasiams, kurie dirba pamainomis visas 24 valandas per parą, sprogimas nėra vienintelis pavojus. Struktūros, prilaikančios urvus nuo įgriuvimo, dažniausiai yra pagamintos iš paprasčiausio medžio, kuris lengvai užsiliepsnoja. Kai kurie tuneliai yra tokie siauri, kad juose vargiai prasispraustų du žmonės. Jie tęsiasi į keliasdešimties metrų gylį ir tik dar labiau apsunkina priėjimą prie darbininkų griūties arba gaisro atveju.

Šalyje, kurioje 9 milijonai žmonių išgyvena už mažiau nei 1 dolerį per dieną, angliakasiai turi susitaikyti su pavojumi, kuris gresia šios profesijos atstovams.

Turkai mokomi pabėgti per 45 minutes

Viena pavojingiausių vietų dirbti angliakasiu yra ir Turkija. Joje iš 100 000 darbininkų kasmet vidutiniškai žūsta apie 57,4. Praėjusiais metais šalies vakaruose Somos kasykloje įvykęs sprogimas pasiglemžė net 274 darbininkų gyvybes. Daugiau kaip 360 žmonių pavyko išsigelbėti, tačiau tai – taip pat nelengva užduotis.

„Iš tokios kasyklos sunku išsigelbėti net ir su dujokauke. Kai sprogsta elektros generatorius, išsijungia elektra. Kai išsijungia elektra, dingsta ventiliavimas. Kai ventiliavimas dingsta, oro cirkuliacija išnyksta, o su ja – ir šansai išgyventi“, – po tragedijos „The New York Times“ sakė 9 metus Somos šachtose dirbęs Sami Kilicas.

Darbininkai yra mokomi naudotis dujokaukėmis tikintis, kad per 45 minutes jiems pavyks pasiekti paviršių. „Mus moko, kaip pasiekti gryną orą per 45 minutes. Bet per tiek laiko užkopti 1,5 kilometro yra tiesiog neįmanoma“, – pridėjo angliakasys.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Justė Adakauskaitė

(15)
(0)
(15)

Komentarai (0)