Seną kaimo mokyklą baltarusių pora pavertė išskirtiniais namais
(2)
Baltarusiai Maksimas ir Marina svajojo apie nuosavą užmiesčio namą. Jie vos per plauką nenusipirko mažo namelio kaime, bet kaina jiems buvo neįkandama.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Į šį nuostabų Baltarusijos gamtos kampelį pora važinėjo dažnai: patiko ten medžioti, ir žmonės buvo labai svetingi. Kartą vienas iš pažįstamų nuvedė sutuoktinius prie senos apleistos mokyklos. Pro šią vietą pora pravažiuodavo dažnai, bet net neįtarė, kad ten stovi namas, nes aplink jį viskas buvo užaugę. Prieš Maksimo ir Marinos akis atsivėręs vaizdas buvo gana liūdnas. Nepaisant to, pora iškart suprato, kad rado tai, ko ieškojo.
Taip atrodė Maksimo ir Marinos pirkinys iki jo įteisinimo.
Žiemą, kai aplinkui nebuvo žalumos, vaizdas buvo dar liūdnesnis.
Tik po trejų metų darbo ir kantrybės Maksimas ir Marina pastatė savo svajonių namą.
Dabar, prisimindama šį nelengvą procesą, pora sako, kad kur kas lengviau būtų buvę nugriauti namą ir pastatyti naują. Bet anuomet jie degė idėja sename name palikti viską, ką galima suremontuoti.
Kadangi Maksimo ir Marinos piniginė nebuvo prikimšta šlamančiųjų, jie beveik viską namuose padarė savo rankomis arba nusipirko parduotuvėje „Ikea“. Atidžiau pažvelgus į interjerą, galima pastebėti tam tikrų klaidų, bet tai jį daro dar mielesnį ir artimesnį širdžiai.
Pora stengėsi išnaudoti visas senas statybines medžiagas. Pavyzdžiui, kai išardė keturias senas krosnis, iš jų plytų sumūrijo vartų ir vartelių stulpelius, o iš likučių pastatė nedidelį rūsį, jo duobę iškasė patys. Dirbo ne tik Maksimas ir Marina, bet ir jų tėvai ir trys dukterys.
Visus vidaus darbus Maksimas atliko pats. O užduočių buvo tikrai nemažai: nuplėšti sienas ir lubas, pakelti grindis. Viskas supuvę, tad kosmetinis remontas būtų nepagelbėjęs.
Rūsyje pora laiko tik konservuotus produktus, kitaip labai greitai atsiranda pelių.
Grindys ir sienos – iš paprastos medienos, nuobliuotos rankomis. Iš išorės namas apšiltintas ekologine vata. Vandentiekio, ventiliacijos įrenginiams pora netaupė, viską padarė labai kokybiškai.
Šildymas programuojamas: įsijungiamas penktadienį po pietų, išsijungiamas pirmadienio rytą. Tokiu būdu šeima visada atvažiuoja į šiltą namą ir taupo šilumą.
Būste stovi visi naudoti arba įsigyti su nuolaidomis per visokiausius išpardavimus baldai.
Atviras židinys – poros rankų darbas, tik jo groteles pagal Maksimo piešinį pagamino meistras.
Aksesuarų namui nepirko: labai daug gražių daiktų padovanojo draugai, kai ką pora atsivežė iš kelionių.
Visas namų sienas puošia vaikiški piešiniai. Marinai labai patinka menas, ypač baltarusių dailininkų darbai.
Mėgstamiausia vasaros vieta – terasa. Beveik per visas išeigines atvažiuoja draugų. Tuomet šeimininkai pastato kepsninę, šezlongus ir įsisupę į pledus su svečiais iki nakties gėrisi žvaigždėmis.
Maksimas ypač didžiuojasi savo virtuve, nes čia viskas sukurta jo rankomis: nuo eskizų iki rusiškos krosnies, stalo du ąžuoliniu stalviršiu.
Krosnis – ne tik grožiui. Maksimas labai mėgsta gaminti ir su malonumu čia kepa paukštieną, patiekalus iš naminės varškės ir kitokius skanumynus.
Maksimo ir Marinos miegamasis – pirmame aukšte. Dukterų miegamasis – antrame.
Užbaigus statybą šiame name šeima gyveno dvejus metus. Bet ūgtelėję vaikai pradėjo lankyti įvairius užsiėmimus, o kas kartą juos vežioti į miestą buvo labai nepatogu. Todėl šeima kartu čia atvyksta per išeigines.
Maksimas ir Marina labai džiaugiasi, kad viskas susiklostė būtent taip. Jų dukterys, gyvendamos šiame name, įgijo daug naudingų įgūdžių. Jos jau gali užkurti krosnį ar išravėti braškes. Kai mergaitės išaugs, Maksimas ir Marina svajoja grįžti į savo namą visiems laikams.
