5 dalykai, kuriuos būtina žinoti apie geltoną tinklą sankryžose  (8)

Geltonas tinklas, kuriuo išpaišytos labiausiai apkrautos Vilniaus sankryžos – tik daugybės pokyčių pradžia.

Tai penktadienį patvirtino Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Jei žiūrėtume paprastai, žmonės labai daug laiko sugaišta spūstyse. Kiekvienas vilnietis kasdien bent minutę sugaišta dėl to, kad žmonės nežino taisyklių arba elgiasi chuliganiškai“, – tvirtino R. Šimašius.

Jo manymu, judriausiose sankryžose atsiradęs geltonas tinklas padės sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių valandų, praleistų kelyje kasdien.

Tačiau kaip vairuotojams reaguoti į šią naujovę ir ką apie ją būtina žinoti?

Geltonas tinklas gatvėje – nėra naujovė, tiesiog šis žymėjimas anksčiau nebuvo naudojamas.

Kelių eismo taisyklėse jau seniai numatytas sankryžos ženklinimas pieštu geltonu tinklu arba geltonu keturkampiu su X viduryje. Į šią vietą draudžiama įvažiuoti, jei joje ar už jos stovi kiti automobiliai, dėl kurių vairuotojas liktų stovėti pažymėtame plote.

Tai aktualiausia piko metu, kai spūstyse automobiliai juda itin lėtai.

„Prašokti“ sankryžą bandantys vairuotojai įvažiuoja į ją dar degant žaliam šviesoforo signalui, bet jei priekyje automobilių grūstis juda itin lėtai, jie lieka stovėti sankryžoje ir užsidegus raudonai. Tada vairuotojai iš statmenai esančios gatvės nebegali pervažiuoti sankryžos ir formuojasi dar ilgesnė spūstis.

Būtent tokie apsukruoliai ir bus apdalinti baudomis.

Bauda – kaip už bet kokio kelio ženklo pažeidimą.

Likę stovėti geltonu tinklu pažymėtoje zonoje vairuotojai rizikuoja gauti nuo 28 iki 86 eurų dydžio baudą, kaip ir už stovėjimą neleistinoje vietoje, ištisinės linijos kirtimą ir kitus kelių ženklų bei ženklinimo reikalavimų pažeidimus.

Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos atstovas Egidijus Tučis tvirtino, kad išvengti pažeidimo ir tvarkingai pervažiuoti sankryžą nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti.

„Sėdint prie vairo reikia „skaityti“ situaciją kelyje ir įvertinti, ar spėsi pravažiuoti. Jei yra spūstis, stovėdamas prie sankryžos matai, kiek transporto priemonių pravažiuoja per vieną šviesoforą. Jei priekyje yra automobilių, reikia netrukdant pėstiesiems sustoti prieš kvadratą ir palaukti laisvos vietos“, – aiškino pareigūnas.

Pasak jo, Vilnius išsiskiria tankiu sankryžų tinklu, tarp jų nedideli atstumai, todėl užsikimšus vienai sankryžai, spūstys akimirksniu susiformuoja ir kitose.

Stovėti draudžiama ir nežymėtose sankryžose.

Geltonomis linijomis pažymėtos sankryžos vairuotojams labai lengvai pastebimos, tačiau reikalavimas nesustoti sankryžoje galioja ir be atskiro žymėjimo.

Pagal KET, sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti į stovėjimo aikštelę, stovėjimo vietą, garažą, kiemą, trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Išimtis yra tik į kairę sukančios transporto priemonės, kurios į sankryžą įvažiavo dar degant žaliam šviesoforo signalui.

Jei nemato policija – yra miesto kameros bei kiti vairuotojai.

E. Tučis pripažino, kad policijos pareigūnai nuolatos nestovės prie pažymėtų sankryžų ir stebės jas tik piko metu.

Tačiau nedrausmingus vairuotojus stebės miesto kameros, o apie pažeidimą gali pranešti ir kiti vairuotojai per „E-policija“ sistemą.

Tik primename, kad vairuotojams negalima naudotis mobiliaisiais telefonais, taigi jei norėsite nufotografuoti ar nufilmuoti chuliganiškai į sankryžą lendantį vairuotoją, tai turėtų padaryti jūsų keleivis arba automobilio vaizdo registratorius.

Geltonas tinklas gatvėse – tik pradžia.

R. Šimašius užtikrino, kad naujas sankryžų žymėjimas yra tik pirmas pokytis Vilniaus gatvėse. Netrukus savivaldybė bei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ imsis dar daugiau priemonių.

Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė pabrėžė, kad šviesoforų reguliavimas negali visiškai pašalinti spūsčių mieste, o didelę jų dalį sukelia nedrausmingi vairuotojai, kurie sutaupę minutėlę sau sugaišina gerokai daugiau žmonių.

Jos manymu, antra didžiausia problema po automobiliais užkemšamų sankryžų yra smulkios avarijos.

Automobiliams susilietus buferiais vairuotojai dažnai nepajudina automobilių iki kol neužpildo eismo įvykio deklaracijų, nors iš tiesų pakaktų įvykio vietą nufotografuoti ir patraukus automobilius užpildyti dokumentus.

Iki rugsėjo 1 dienos Vilniuje bus paženklintos septynios sankryžos – Kalvarijų g. – Konstitucijos pr., Kalvarijų – Kareivių – Ozo g., Žirmūnų – Kareivių g., Laisvės pr. – Rygos g., Kalvarijų g. – A. Juozapavičiaus g., Švitrigailos – J. Basanavičiaus g. ir Savanorių pr. – Žemaitės g.

Vėliau geltonas tinklas atsiras dar apie 20 sankryžų.


Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(35)
(7)
(28)

Komentarai (8)

Visi šio ciklo įrašai