Rimtas Turkijos įspėjimas Rusijai: mes ne vaikai, kuriuos galima primušti  (43)

Antradienį prie Turkijos sienos su Sirija buvo numuštas Rusijos karo lėktuvas „Suchoj Su-24“. Turkijos vyriausybė pareiškė, kad rusų karinis lėktuvas pažeidė jų oro erdvę ir po dešimties perspėjimų buvo numuštas.

Gynybos ekspertas Audrius Bačiulis tikina, kad Turkija įspėjo Rusiją, kad gins turkų kilmės Sirijos gyventojus ir kad Rusija turėtų susilaikyti nuo skrydžių virš tos teritorijos.

„Iš vienos pusės Rusijai tai neturėjo būti netikėtumas, o iš kitos pusės jie netikėjo, kad Turkija gali vykdyti savo perspėjimus. Turint galvoje, kad Turkija jau prieš tai buvo numušusi bepilotį Rusijos orlaivį, tai visiems toks įvykis buvo prognozuojamas, tik pačiai Rusija, kuri buvo pasikėlusi į didžiulę didybės maniją, tai buvo netikėta. Pats V. Putinas neturi ką pasakyti ir pati Rusija pasimetus“, - teigė A. Bačiulis.

Apžvalgininkas taip pat priduria, kad Turkija, kaip karinė valstybė yra labai stipri, o jos oro pajėgos yra pajėgios sunaikinti visą Rusijos karinę aviaciją Sirijoje ir apskritai visoms Rusijos karinėms oro pajėgom gerai įkrėsti.

„Tai galingos ir gerai subalansuotos oro pajėgos turinčios virš 250 kovos lėktuvų ir viską ko reikia savarankiškai kariauti. Turkija nėra berniukas mušimui. Rusai yra priversti skaitytis su ja“, - dėsto gynybos ekspertas A. Bačiulis.

Rusija per silpna imtis veiksmų

Gynybos ekspertas Audrius Bačiulis abejoja, kad Rusija imtųsi tiesioginių karinių veiksmų prieš Turkiją, nes Turkija pati savarankiškai yra galinga valstybė ir Turkija yra NATO narė. Tačiau Rusija bandys kaip nors kitaip pakenkti ir, pavyzdžiui, tai darys tiekdami ginklus kurdams, su kuriais turkai kovoja jau daugiau nei dešimtmetį.

Su nuomone, kad Rusija nesiims tiesioginių veiksmų sutinka ir Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak jo, galima kelti visokiausių versijų, tačiau Turkija yra NATO narė ir yra penktasis straipsnis, tad jeigu Rusija imsis kažko griežčiau, tai tada turėtų įsitraukti NATO.

„Aš manau, kad Rusija nedrįs eiti į atvirą konfrontaciją, nes ji puikiai supranta ir skaičiuoja, kad tai ne jos jėgoms. Tikrai Rusija negali pasipriešinti visam aljansui ir dar labai ilgai negalės, o gal išvis negalės“, - pasakoja L. Kasčiūnas.

Politologas tikina, kad dabar turėtumėme laukti ir stebėti, nes Rusija į šį incidentą gali atsakyti panašiu veiksmu. Nebūtinai tai gali būti kalbama apie oro erdvę, tai gali būti kitokia provokacija susijusi su permetimu kamuoliuko į NATO arba Turkijos pusę. Tai veiksmas, kuris vėl priartins prie svarstymų ar čia negali būti kažkoks konfliktas.

„Be abejonės tai paaštrins Rusijos santykius su Turkija, nors dar prieš pusė metų kalbėjome, kad Turkija įsiintegruoja į visokiausius Rusijos voratinklius. Buvo svarstymų, kad jau atsiveria naujas santykių puslapis tarp jų, tačiau pamatėme, kad Turkija - visgi valstybė su stuburu. Visas Rusijos elgesys tame regione yra artėjanti prie tų raudonų linijų ir kai kada jas peržengiant rodo, ne tik Turkijai bet ir Vakarams, kad jie turi tartis su Rusija dėl veiksmų Sirijoje. O tuo pačiu derėtis dėl kitų sąlygų ir sankcijų“, - aiškina politologas.

Pirmoji reakcija

Jau pasirodė pranešimų, jog Rusijos turizmo agentūra uždraudė turizmo bendrovėms pardavinėti kelionių pasiūlymus į Turkiją, skelbia gazeta.ru. „Turkijoje susiklostė tokios aplinkybės, kurios sudaro sunkumų užtikrinant Rusijos piliečių saugumą ir suteikiant jiems atitinkamą Rusijos priežiūrą. Šios aplinkybės yra vertinamos kaip grėsmė turistų saugumui“, – teigiama „Rosturizm“ pranešime. 

Turkijos numuštas lėktuvas – gudraus plano dalis?

Pasak Europos politikos analizės centro (CEPA) analitiko Mariaus Laurinavičiaus, panašu, kad situacija buvo suplanuota ir surežisuota turint vieną tikslą – patikrinti NATO, rašo portalas delfi.lt.

„Tai logiškai pagrįstas ir gerai suplanuotas Rusijos žingsnis“, – sako pašnekovas.

Turkija yra NATO narė ir nedelsdama pranešė, kad kreipsis į Aljansą. NATO savo ruožtu jau paskelbė, kad šaukia nepaprastąjį posėdį.

Tačiau Aljansas gali likti politiškai suskaldytas, nes kita NATO narė Prancūzija po „Islamo valstybės“ teroro aktų Paryžiuje gali blokuoti bet kokias iniciatyvas aktyviai paremti Turkiją, mat tikisi Rusijos paramos Sirijoje.

„Įsivaizduokite: Turkija kreipiasi į NATO, o NATO viduje tokia valstybė kaip Prancūzija sako: bet gi mes norime bendradarbiauti su Rusija, nes ji esminė partnerė kovoje su ISIS, su grėsme, kuri iškilo visai Europai“, – teigia M. Laurinavičius.

„Tai naujas situacijos eskalavimas ir NATO vienybės tikrinimas“, – priduria analitikas.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as po teroro atakų Paryžiuje paskelbė karą „Islamo valstybės“ teroristams Sirijoje ir pradėjo aktyvesnius antskrydžius prieš ISIS taikinius.

Kitaip nei tikėtasi, Prancūzija nesikreipė į NATO ir nesušaukė Aljanso politinių konsultacijų, bet padarė beprecedentį pareiškimą Europos Sąjungos šalims: Paryžius apeliavo į Lisabonos sutarties straipsnį, pagal kurį šalys narės įsipareigoja paremti valstybę, tapusią ginkluotos agresijos auka savo teritorijoje.

„Prancūzija visados turėjo abejonių dėl NATO. Visos iniciatyvos dėl atskiros gynybinės organizacijos paprastai arba išeina iš Prancūzijos, arba yra aktyviai šios šalies palaikomos. Aš visai nenustebčiau, jei šioje situacijoje suveiks toks scenarijus: Turkija turi kreiptis į NATO, bet jame didės skilimas. Tada Prancūzija dar labiau judės Europos gynybos koncepcijos link, nors ji bedantė ir popierinė“, – sako M. Laurinavičius.

Aut. teisės: TV3
TV3

(34)
(8)
(26)

Komentarai (43)