Populiariausių mobiliųjų žaidimų sesijos yra trumpos, kad žmogus neturėtų su įrenginiu praleisti valandos, LRT RADIJUI sako Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos vadovas Gediminas Tarasevičius. Tai įrodo ir sėkmingi Lietuvos žaidimų kūrėjų pavyzdžiai, kurių žaidimus pasaulyje jau yra parsisiuntę milijonai.

Žaidimą paskatino sūnėno noras

Raudonas automobilis važiuoja kalneliais, skrieja virš duobių ir renka monetas – „Fun Kid Racing“ („Smagios vaikiškos lenktynės“) yra lietuvių komandos „Tiny Lab Productions“ žaidimas išmaniesiems telefonams. Tai paprasta mažiems vaikams skirta programėlė. Atrodo, nieko čia ypatingo ar sudėtingo, tačiau, pasirodo, tokio žaidimo kaip tik ir trūko.

„Prieš kokių 1,5 metų vienas mūsų komandos narys nuvažiavo pas savo sūnėną, kuriam tuo metu buvo treji ar ketveri. Jis sakė – noriu pažaisti telefone mašinytėmis. Pasižiūrėjome, kad žaidimų tokiems vaikams nėra. Yra tik rimti lenktynių žaidimai. Jei tokį duodi vaikui, žaisdamas atsitrenkęs į sieną, jis labai nusimena. Tuo metu kūrėme žaidimus, todėl nusprendėme – per porą vakarų tam sūnėnui padarykime kokį nors paprastutį žaidimą. Paaiškėjo, kad tai – tuščia niša: daug žmonių vaikams ieško lenktynių žaidimų, bet jų nėra“, – pasakoja kompanijos „Tiny Lab Productions“ bendraturtis Artūras Šlajus.

Už tai, kad pirmieji sukūrė vaikišką mobilųjį žaidimą su mašinytėmis, A. Šlajus su draugais gavo naudos: „Fun Kid Racing“ atsisiuntė 6 mln. vartotojų visame pasaulyje. Daugiausia – iš JAV, Rusijos, Brazilijos ir Naujosios Zelandijos. Nors konkrečios sumos, kiek uždirba, neatskleidžia, A. Šlajus tikina, kad vien iš šio paprasto žaidimo gali išlaikyti save ir kompaniją.

Populiariausi – paprasti žaidimai

Būtent žodį „paprastumas“ reikėtų paminėti dar kartą. Pasak A. Šlajaus, norint sukurti gerą žaidimą, reikėtų pradėti nuo nesunkių, paprastų idėjų.

„Pirmas mūsų projektas buvo gerokai per didelis, negu tuo metu sugebėjome padaryti. Nudegėme. [...] Iš pradžių turėjome mintį sukurti žaidimą kaip bakalauro darbą universitete per šešis mėnesius. Viskas baigėsi tuo, kad jį kūrėme beveik dvejus metus. Vertinant ekonomiškai, tai buvo siaubinga – išlaidų buvo daug daugiau negu pajamų. Pamoka išmokta“, – tvirtina programuotojas.

Anot jo, taip elgiasi daug kas, kas užsimano kurti žaidimus. Iš pradžių žmonės pradeda kurti didelį žaidimą, nors reikėtų daryti kažką paprasto, mažo, o nuo to žengti toliau, po truputį augti, tobulėti, didinti komandą ir tik tada užsiimti aukšto lygio žaidimais, įsitikinęs A. Šlajus.

„Fun Kid Racing“ – vienas iš įrodymų, kad žaidimai išmaniesiems telefonams yra rimta verslo sritis. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos vadovas G. Tarasevičius sako, kad šiandien šalyje yra apie 40 kompanijų ar komandų, kuriančių tokius žaidimus, ir jų skaičius vis auga. Kadangi ši rinka pasaulinė, lietuviai dažniausiai daro tai, kas populiaru Vakaruose: nesudėtingi , daug laiko neatimantys žaidimai.

„Galvosūkių žanras kertinis. Labai populiarūs loginio mąstymo žaidimai, paremti kokia nors tematika ar spalvų teorija. Tai – tradiciniai „Mach 3“ [liet. „sujunk tris“] tipo žaidimai, t. y.  vienos spalvos arba formos kelių objektų sujungimas“, – nurodo G. Tarasevičius.

Jo teigimu, didelio dėmesio sulaukia ir nuolatinio bėgimo žaidimai, kuriuose per ribotą laiką reikia nubėgti kuo ilgesnį atstumą, stengiantis išvengti kliūčių. „Mobiliųjų žaidimų sesijos yra trumpos, kad žaidėjas, važiuodamas visuomeniniu transportu ar automobiliu kaip keleivis, valgydamas kavinėje, 10–15 minučių galėtų pažaisti. Tokios sesijos užtenka. Jam nereikia sėdėti prie įrenginio ilgai ir žaisti valandą“, – aiškina G. Tarasevičius.

Per savaitę lietuvių žaidimas tapo populiariausias JAV

Spalio mėnesį Vilniaus „Siemens“ arenoje vyko didžiausia Baltijos šalyse žaidimų kultūros paroda „GameOn“. Anksčiau, balandį, Žaidimų kūrėjų asociacija pirmą kartą surengė savą „Oskarų“ ceremoniją – „LT Game Awards“. Geriausiu metu žaidimu išrinktas kompanijos „Nordcurrent“ mobilusis žaidimas „Cooking Fever“ – „Valgio gaminimo karštinė“.

Žaidėjas turi būti apsukrus virtuvės šefas, vykdyti alkanų ir skubančių klientų užsakymus. Įvairius patiekalus galima ruošti kepykloje, picerijoje, jūrų gėrybių, kinų ar kituose pasaulio restoranuose. Tai paprasta idėja, tačiau „Cooking Fever“ jau atsisiuntė 60 mln. pasaulio vartotojų.

Tai neabejotinai sėkmingiausias visų laikų lietuvių sukurtas žaidimas. Vienas to įrodymų – vos praėjus savaitei nuo žaidimo išleidimo JAV „Cooking Fever“ jau buvo vienas populiariausių tarp įrenginių „iPhone“ ir „iPad“ vartotojų. Įmonės „Nordcurrent“ komunikacijos vadovas Ričardas Jaščemskas sako, kad tokį populiarumą lemia pasirinkta maisto tema, kuri svarbi visame pasaulyje.

„Bet kokioje valstybėje visiems žmonėms maistas yra svarbi gyvenimo dalis. Išbandyti pačiam tapti virėju ir aptarnauti klientus žmonėms įdomu. Bandoma atsistoti į kitą prekystalio pusę. Tokių maisto žaidimų yra labai daug, bet mūsų išskirtinumas – pirmasis asmuo. Žaidėjas gali lengvai įsijausti į vaidmenį. Tai daro ne veikėjas, kaip yra daugelyje žaidimų [...]. Tu pats darai. Tai galėjo lemti dalį patrauklumo ir populiarumo“, – tvirtina R. Jaščemksas.

Jo teigimu, kompanija gauna daug komentarų iš žmonių, kurie iš tiesų dirba tokį darbą, todėl rašo, kad realybėje tikrai tenka taip skubėti. Virtuvės šefai komentuoja, kad žaidimas atitinka tikrovę.

Žaidimais virsta ir pasakos

„Nordcurrent“ – seniausia ir didžiausia žaidimus kurianti įmonė Lietuvoje. Ji savo veiklą pradėjo 2002 m. Šiandien Vilniuje ir Varšuvoje dirba 90 žmonių. Kalbant apie „Cooking Fever“, šį mobilųjį žaidimą kūrė 15 žmonių. Tam prireikė net dvejų metų. Pasak R. Jaščemsko, norint išleisti įdomesnį ir pelningesnį žaidimą, reikia nusiteikti, kad tai užtruks.

„Seniau mobiliuosius žaidimus būdavo galima sukurti greičiau. 6–9 mėn. buvo laikomi normaliu paprasto žaidimo kūrimo laiku. Norint sukurti didelį, visavertį žaidimą, kuris turėtų potencialo ir jį būtų galima leisti pasauliniu mastu, konkuruoti su kitomis, didesnėmis studijomis, dabar jau nebeužtenka kelių mėnesių darbo. Reikia skirti apie dvejus metus kaip ir kompiuteriniam žaidimui. Mobiliųjų žaidimų kūrimo sąnaudos iškilo. Jos beveik prilygsta didiesiems personalinių kompiuterių, konsolių žaidimams“, – sako R. Jaščemskas.

Kompiuteriniai bei mobilieji žaidimai – galimybė ne tik suteikti pramogą sau ir milijonams kitų žmonių ar pradėti naują, įdomų verslą. Tokių žaidimų kūrimas gali padėti atsiskleisti ir save parodyti įvairių sričių entuziastams.

Puikus pavyzdys – interaktyvi pasaka „Sliekas Bevardis“. Tai pasaka, kurią skaitydami ir žaisdami kuria patys skaitytojai. Pagrindinis veikėjas Sliekas Bevardis gali būti protingas, narsuolis, linksmuolis ir svajoklis. Tam tikrose istorijos vietose reikia pasirinkti vieną iš jų. Tai lemia, kokie nauji nuotykiai ir pasakos pabaiga laukia Bevardžio.

„Pirmą kartą apie Slieką Bevardį rašiau būdamas kokių šešerių ar septynerių metų į mokyklinį sąsiuvinį. Tai buvo tokia pasakaitė, pirmas vaikiškas bandymas. Kai šovė mintis kurti interaktyvią pasaką vaikams, labai greitai viskas susidėliojo: nusprendžiau, kad tai turėtų būti sliekas, kad jis turėtų turėti keletą charakterio pusių ir t. t.“, – pasakoja reklamos kūrėjas Gediminas Cibulskis, kuris sugalvojo Slieko Bevardžio istoriją ir parašė šios pasakos scenarijų.

Ateina mada už žaidimus mokėti

Žaidimus gali kurti įvairių specialybių atstovai. Daugumą pasakos apie Slieką Bevardį veikėjų įgarsino laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva. Išgalvotą pasaulį su jo veikėjais nupiešė dailininkė Aušra Kiudulaitė, animacija ir programavimu pasirūpino dizaineris Ramūnas Caronkus ir informacinių technologijų specialistas Giedrius Žiūra. Už garso kokybę buvo atsakingas muzikantas ir garso režisierius Meinardas Brazaitis, kuris tapo ir paukščiu, vardu Daineo.

„Anksčiau, prieš 100, 200 ar 500 metų, kai pasakotojas sekdavo pasaką, ta pasaka, viena vertus, būdavo demokratiška, nes trečias brolis Jonas galėdavo laimėti pusę karalystės. Kita vertus – labai autoritariška, nes pasakotojas pasakydavo Jonui, kur eiti, ir Jonas ten eidavo. Norėjau sukurti pasaką, kur ne pats pasakotojas, o klausytojas, skaitytojas, žaidėjas (sunku jį vienu žodžiu pavadinti) lemia, kaip istorija turėtų vystytis, kuriuo keliu pasuks veikėjai“, – aiškina G. Cibulskis.

Ši mokama programėlė vienu metu buvo populiariausia lietuviškoje „Apple“ internetinėje parduotuvė. Sliekas Bevardis kol kas buvo atsisiųstas 2 tūkst. kartų. Skaičius nėra didelis, tačiau šį žaidimą yra atsisiuntę lietuviai, gyvenantys tokiose vietose, kaip Laplandija, Tailandas ar Jungtiniai Arabų Emyratai. G. Cibulskis sako, kad Sliekas Bevardis bus išverstas į kelias užsienio kalbas. Tikimasi šį gyvūnėlį išpopuliarinti kur kas labiau.

Užsidirbti iš mobiliųjų žaidimų kūrimo galima keliais būdais. Galima sukurti nemokamą žaidimą, kuriame retkarčiais pasirodys užsakovo reklama. Taip pat įmanoma padaryti, kad pačiame žaidime būtų galima ką nors nusipirkti, pavyzdžiui, tolesnius žaidimo lygius. Be abejo, galima sukurti ir visiškai mokamą žaidimą. Toks gal iš pradžių sulauks mažiau populiarumo, tačiau, kaip pastebi Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos vadovas G. Tarasevičius, tai tik laiko klausimas – jau ateina mada už žaidimus mokėti, o ne piratauti ir siųstis juos nelegaliai.

„Rezultatai geri ne tik kuriant žaidimus, bet ir juos parduodant. Dabar jau plečiasi stiprokas žaidimų pardavimo verslo sektorius. Bendras paveikslas – gana gražus. Šie metai tikrai pralaužė sienas“, – tikina G. Tarasevičius.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Autoriai: Simonas Bendžius

Komentarai (6)