Operatyvioji atmintis: kaip patikrinti RAM kiekį, optimizuoti sunaudojimą ir įdiegti naujus modulius  (3)

Atsitiktinės prieigos atmintis RAM (angl. Random Access Memory) šiuo metu lietuviškai dažniausiai vadinama tiesiog operatyviąją atmintimi. Šios atminties tipas ypatingas tuo, kad užtikrina bene greičiausią skaitmeninės informacijos skaitymo ir rašymo spartą. O svarbiausia, jog duomenų rašymo/skaitymo greitis išlieka vienodai geras net ir tada, kai RAM atmintyje saugomus įrašus kompiuteriui tenka naudoti visiškai atsitiktine tvarka be jokios iš anksto apibrėžtos ir standartizuotos logikos.

Plačiau apie pačius RAM atminties tipus jau rašėme – apie tai galite paskaityti straipsnyje „Operatyvioji atmintis: kuo skiriasi RAM atminties tipai - nuo SRAM iki DDR4“. Šiame straipsnyje aprašysime tai, ką apie RAM atmintį naudinga žinoti kiekvienam išprususiam kompiuterių naudotojui. Net jei jums nerūpi, kokio tipo RAM atmintis įdiegta į kompiuterį (pvz., DDR 3 ar DDR 4), kai kuriuos dalykus žinoti yra tiesiog praktiškai naudinga.

Kaip RAM atmintis paspartina darbą su kompiuteriu

Priešingai nei SSD ar HDD atveju, operatyvioji atmintis skirta tik laikinam informacijos saugojimui. Dėl to RAM atmintimi dažniausiai naudojasi tik tam tikru laiko momentu esančios aktyvios programos arba operacinė sistema. Toks metodas parankus todėl, kad procesorius iš RAM atminties gali pasiimti arba pasidėti duomenis kur kas greičiau, nei iš HDD ar net SDD diskų. Taigi, į RAM atmintį įkeltos programos vykdomos nepalyginamai sparčiau.

Pavyzdžiui, naudojant „Word“ programą, naujas sukurtas dokumentas visų pirma būna patalpinamas į operatyviąją RAM atmintį. Kadangi ši atmintis sparti, kiekvienas dokumento pakeitimas gali būti iš karto atvaizduojamas monitoriuje.

Pakankamas operatyviosios atminties kiekis garantuoja, kad ten tilps visos aktyvios programos. Tai reiškia, kad atlikdamas įvairius veiksmus, visus reikiamus duomenis procesorius iš karto pasieks kreipdamasis į RAM atmintį. Kai kompiuteris dirba šiuo režimu, jis veikia didžiausia galima savo sparta.

Tačiau RAM atmintis nėra begalinė ir negana to, ji paprastai kur kas mažesnė nei kietųjų diskų atmintis. Tad, anksčiau ar vėliau, – dažniau anksčiau, nei vėliau – intensyviai dirbant kompiuteriu, visa RAM atmintis užsipildo. Jei taip nutinka, kompiuteris neužstringa – procesorius toliau tęsia programų vykdymą, tik dabar naujus duomenis jis įrašinėja iš karto į kietąjį diską. Tai labai sumažina kompiuterio darbo spartą – galima stebėti, kaip kompiuteris tam tikrais momentais nebereaguoja į komandas, o kietojo disko apkrovimo indikatorius beveik negesta.

Taigi, norint kad kompiuteris dirbtų maksimaliai sparčiai, viso darbo metu turi nepritrūkti laisvos RAM atminties.

Ką daryti, jei dėl RAM trūkumo sulėtėjo kompiuterio darbas

Jeigu kompiuteris dėl neaiškių priežasčių pradėjo veikti lėčiau nei įprastai, „Windows“ operacinės sistemos naudotojams rekomenduojama pasinaudoti „Task Manager“ įrankiu. Jį galima iškviesti ant „Taskbar“ juostos paspaudus dešinį pelės klavišą ir tada pele dar kartą spustelėjus ant užrašo „Task Manager“.

Šis platformoje įdiegtas įrankis realiu laiku leidžia stebėti kiek RAM atminties naudoja kiekviena aktyvi operacinės sistemos fone veikianti programa.

Jeigu „Task Manager“ aktyvių procesų sąraše pavyks aptikti konkrečiu momentu nenaudojamų ar mažiau naudojamų programų, kurios užima ypač daug RAM atminties („Memory“ stulpelis), labai tikėtina, kad jas išjungus, kompiuterio darbas gerokai paspartėtų.

Gali būti ir taip, kad į sistemą yra įdiegta visiškai nereikalinga programa, kuri pasileidžia automatiškai ir savo reikmėms naudoja RAM atmintį. Įsitikinus, kad atitinkama programinė įranga nėra reikalinga, ją tiesiog reikėtų išdiegti iš operacinės sistemos ir perkrauti kompiuterį – po šių veiksmų RAM atmintis užsipildys kur kas lėčiau.

Tačiau jei visos programos yra reikalingos, tačiau jos tiesiog netelpa į RAM atmintį, vadinasi, yra įdiegtas per mažai operatyviosios atminties ir vienintelis būdas spręsti šią problemą – atmintį padidinti.

Kaip nustatyti, kiek tiksliai įdiegta RAM atminties į kompiuterį

Įsitikinti kiek operatyvios RAM atminties turi kompiuteris su įdiegta „Windows“ operacine sistema galimai labai paprastai. Šiuo atveju atsidarius „Windows Explorer“ langą (Win + E klavišų kombinacija) ir paspaudus dešinį pelės klavišą ant kairėje esančios užrašo „This PC“ (gali būti ir „My Computer“) pakanka spustelėti „Properties“. Naujai atsidariusiame lange bus pateikiamos ir kitos svarbiausios kompiuterio techninės charakteristikos, o ties užrašu „Installed memory (RAM)“ šiuo atveju bus nurodytas svarbiausias parametras – kompiuteryje integruotas operatyviosios RAM atminties kiekis.

Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių manote, kad turimame kompiuteryje iš tikrųjų turėtų būtų daugiau RAM atminties, labai galimas daiktas, kad visos operatyviosios atminties tiesiog nepavyksta panaudoti dėl kompiuteryje įdiegtos „Windows“ versijos ypatybių.

Taip yra todėl, kad 32 bitų „Windows“ OS techniškai gali palaikyti tik iki 4 GB RAM, todėl kompiuteryje peržengus šią operatyvios atminties ribą, būtina įsidiegti 64 bitų „Windows“ operacinės sistemos versiją. Jeigu šios taisyklės nebus laikomasi, tai nepriklausomai nuo fiziškai kompiuteryje įdiegto RAM kiekio operacinėje sistemoje vis tiek pavyks panaudoti tik 4 GB RAM atminties.

Kaip į kompiuterį įdiegti daugiau RAM atminties modulių

RAM atminties praplėtimą stacionariame kompiuteryje atlikti yra gana paprasta. Be to, esamo modulio dažniausiai keisti nereikia – užtenka šalia jo įdiegti papildomą RAM modulį.

Panašus principas yra ir su nešiojamais kompiuteriais, tačiau jų atveju kiek sunkiau atidaryti korpusą, tad prie RAM įstatymo lizdų prieiti kur kas sunkiau. Nešiojamo kompiuterio atveju pravartu apsvarstyti, ar užteks turimų įrankių ir patirties kompiuterio ardymui ar iš karto šiuo klausimu keliauti  pas kompiuterių meistrą.

Prieš perkant RAM papildymą, visada reikia patikrinti, ar pagrindinėje kompiuterio plokštėje dar yra laisvų lizdų, skirtų RAM atminčiai.

Jeigu laisvų lizdų yra, belieka pagrindinės plokštės aprašyme pasitikslinti, kokie RAM moduliai gali būti diegiami. Tai ypač svarbu senesnių kompiuterių atveju – jeigu pagrindinė plokštės lizdai numatyti DDR1 tipo RAM atminčiai įdiegti, būtinai teks ieškoti tik tokios atminties, nes į lizdą neįstatysite nei DDR2, nei DDR3 atminties.

Jeigu laisvų RAM atminties lizdų pagrindinėje plokštėje nėra, teks spręsti dilemą – pirkti naują kompiuterį, keisti pagrindinę plokštę, kuri turi daugiau RAM lizdų ar tiesiog išimti esamus RAM atminties blokus ir vietoj jų įstatyti didesnės talpos.

Kitas svarbus dalykas – net jei yra laisvų lizdų, RAM didinti galima tik tiek, kokį jos dydį supras konkreti pagrindinė plokštė ir procesorius. Tai galima sužinoti paskaičius pagrindinės plokštės ir procesoriaus techninę dokumentaciją.

Jeigu kompiuteryje integruotas centrinis procesorius ir motininė plokštė sugeba „susikalbėti“ su daugiau RAM atminties, tai toks atnaujinimas yra santykinai pigus ir bene lengviausiai atleikamas kompiuterio spartinimas. Tuo labiau, jog kainų skirtumas tarp 8 GB ir 16 GB operatyviosios RAM atminties modulių dažniausiai yra ne didesnis nei 40 JAV dolerių.

Kaip padidinti operatyviosios atminties kiekį be papildomų RAM modulių

Kompiuteryje su įdiegta „Windows“ operacine sistema operatyvios RAM atminties kiekį galima praplėsti ne tik fiziškai motininėje plokštėje integruojant daugiau RAM modulių.

Pradedant „Windows Vista“ operacine sistema, „Microsoft“ RAM atmintį siūlo praplėsti pasinaudojant specialiu „ReadyBoost“ techniniu sprendimu.

Šis metodas operatyviąją RAM atmintį leidžia praplėsti tiesiog panaudojant prie kompiuterio prijungtos USB laikmenos įprastą atmintį. Ir nors didelio efektyvumo bei spartos „ReadyBoost“ tikrai nežada, senų kompiuterių savininkams, kurie jau neberanda prekyboje reikiamų DRAM modulių arba neturi laisvų lizdų, apie tokią techninę galimybę žinoti tikrai vertėtų.

Aut. teisės: MTPC
MTPC

(70)
(10)
(60)

Komentarai (3)