Sėkmingas Indijos raketos startas – pigesnis kosmosas  ()

Į daugkartinio naudojimo kosminių transportavimo sistemų (KTS) lenktynes įsijungė Indija

Jei žmonija tikis užkariauti kosmosą, jai, visų pirma, reikia pigesnio būdo pakilti nuo Žemės. JAV kompanijos SpaceX ir Blue Origin kol kas pirmavo, kurdamos daugkartinio naudojimo raketas, kurios saugiai nusileido pačios ir sutvarkius bei papildžius kuru, jos galės būti paleistos ir vėl, bet raketos nėra vienintelis daugkartinio naudojimo dalykas, kurio mums reikia.

Būtent todėl džiugu girdėti, kad Indija ką tik pirmąjį kartą paleido ir sugrąžino kosminį mini laivą. NASA Space Shuttle programa nutraukta 2011 metais, bet Indija tikisi panaudoti panašią technologiją tinkamų daugkartinio naudojimo raketų, kuriomis būtų galima gabenti astronautus, atsargas ir ko tik prisireiktų, orbiton. Štai ką žinome.

Kaip praneša BBC, Indija paleido 7 metrų ilgio kosminio transportavimo sistemą (KTS) iš Sriharikota kosmodromo Andhra Pradesh valstijoje 2016 metų gegužės 23 dieną. KTS, labiau primenanti piñata, nei garsųjį Endeavour, svėrė 1,75 t ir sėkmingai nusileido Bengalijos įlankoje, už 450 km nuo starto vietos.

Indijos kosmoso tyrimų organizacija (The Indian Space Research Organisation) – ISRO – praneša apie sėkmingą RLV-TD (Reusable Launch Vehicle-Technology Demonstrator) KTS pakilimą ir nusileidimą:

„Pakilusi į 65 km aukštį, RLV-TD ėmė leistis ir į atmosferą įskriejo maždaug 5 machų greičiu (penkis kartu greičiau už garso greitį)… TPS (Thermal Protection System) sėkmingai atlaikius įskriejimo karštį, RLV-TD sėkmingai nusklendė į paskirtą nusileidimo vietą Bengalijos įlankoje, už maždaug 450 km nuo Sriharikota, taip įvykdydama misijos tikslus.

Aparato skrydis buvo sėkmingai sekamas iš Sriharikota stoties ir terminalo laive. Skrydis nuo paleidimo iki delta formos sparnus turinčio RLV-TD nusileidimo truko apie 770 sekundžių.“

Gal KTS pakilimą ir nusileidimą ištvėrė, tačiau dar kartą veikiausiai neskris – jos misijos tikslas buvo koncepcijos patvirtinimas, kad ISRO galėtų surinkti duomenis, ateityje padėsiančius kurti sudėtingesnes daugkartinio naudojimo KTS.

Nors komanda neaptarė, kaip ji tikisi savo KTS dizainą panaudoti ateityje, būtų išmintinga apjungti jėgas su kitomis organizacijomis, tokiomis, kaip SpaceX, ir taip gauti daugkartinio naudojimo greitintuvus. Dabar visų dalyvaujančių kosminių skrydžių vystyme tikslas – smarkiai sumažinti medžiagų ir žmonių gabenimo į kosmosą kaštus ir toks bendradarbiavimas tam pasitarnautų.

Ir tai tikrai vertas tikslas. Iowa valstijos universiteto skaičiavimais, tradicinėmis priemonėmis į žemąją Žemės orbitą iškelti vieną kilogramą kainuoja maždaug $22 000. Didžiąją kainos dalį sudaro kuro kaina ir vienkartinio naudojimo raketa. Pagal šią logiką, daugkartinio naudojimo raketos naudojimas ilgainiui turėtų būti pigesnis.

Bet tai nereiškia, kad daugkartinis raketų naudojimas yra nemokamas. Pasak Loren Grush, raketų ir KTS parengimas antram skrydžiui yra neįtikėtinai brangus malonumas.

Pavyzdžiui, kiekviena NASA atlikta Space Shuttle misija kainavo nuo $450 mln iki  $1,5 mlrd. SpaceX CEO Elonas Muskas teigia, kad Falcon 9 raketos – neseniai nusileidusios ant baržos vandenyne – gamyba kainuoja $60 mln, kuras – $200 000, kas yra tikrai didžiulis žingsnis teisinga kryptimi, nors SpaceX dar neatnaujino nė vienos raketos.

Indijai mini KTS paleidimas reiškia, kad ji pasiruošusi žengti į ringą ir siūlo naują kosmoso tyrimų ekonominių akivarų sprendimą. Galų gale, šalis garsėja mažais kaštais.

Pernai Isro sėkmingai apskriejo Marą kosminiu zondu, kainavusiu $74 mln. NASA misija Maven, atlikusi iš esmės tą pačią užduotį, kainavo apie  $671 mln.
Indijos kosmoso tyrimų organizacijos mokslininkai mano, kad ši KTS kaštus galėtų sumažinti 10 kartų — iki $2000 už kilogramą

Indija nėra vienintelė šalis eksperimentuojanti su KTS – Europos kosmoso agentūra (ESA) tokią bando jau ilgiau nei metus.

Panašu, turėsime laukti ir žiūrėti, kas vyks po sėkmingo paleidimo, nors vienas dalykas aiškus: daugkartinio panaudojimo kosminių aparatų idėja atrodo patraukli, ir šia kryptimi turime eiti, jei norime išties pakilti nuo šio blyškiai mėlyno taško.

Josh Hrala
www.sciencealert.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(28)
(1)
(27)

Komentarai ()