Karo analitikas: toks Rusijos elgesys Baltijos regione tikrai gali sukelti karą  (8)

NATO stiprina savo karines pajėgas prie sienų su Rusija. Aljansas ketina išsiųsti apie 4 tūkst. karių į Lenkiją ir Baltijos šalis, rašo „Wall Street Journal“.

Iš keturių batalionų du atsiųs JAV, dar po tūkstantį kariškių atvyks iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Komentuodamas šią informaciją, JAV gynybos ministro pavaduotojas Robertas Workas papasakojo, kad NATO siunčia savo sausumos pajėgas kaip atsaką į karinį Maskvos aktyvumą prie Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijų.

„Rusija rengė daug karinių mokymų prie sienų su kitomis šalimis, mokymuose buvo sutelkta didelė dalis kariuomenės“, – pasakė R. Workas.

Balandžio mėnesį JAV išsiuntė į Rumuniją du naikintuvus, skirtus ginti Baltijos šalis nuo Rusijos karinės grėsmės. Vasario mėnesį NATO paskelbė apie globalaus sienų stiprinimo pradžią. Rusijos gynybos ministerijos organizuojamuose mokymuose paprastai dalyvauja 100-120 tūkst. karių, juose naudojama pati pažangiausia karinė technika.

Savo ruožtu oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas pareiškė, kad žvalgybinis amerikiečių lėktuvas RC 135U „kaskart mėgina slapčia priartėti prie Rusijos sienos su išjungtu atsakikliu“. Taip I. Konašenkovas pakomentavo Pentagono pareiškimą apie tai, kad neseniai virš Baltijos jūros rusų Su-27 pavojingai priartėjo prie amerikiečių lėktuvo.

Karo apžvalgininkas Pavelas Felgengaueris televizijos kanalo „Dožd“ eteryje paaiškino, kodėl NATO buria karius prie sienų su Rusija, ir kada reikia tikėtis tiesioginio konflikto.

– Kokios išvados peršasi, įvertinus faktą, kad prie Rusijos sienų bus dislokuoti keturi tūkstančiai karių? Kaip suprantu, sustiprinti pajėgas pasienyje planuota anksčiau, tačiau sprendimas tai padaryti būtent dabar buvo priimtas neseniai, nes iš pradžių buvo planuojama dislokavimą pradėti vėliau.

Sprendimas buvo priimtas gana seniai. Nuo kitų metų ten dar turi būti dislokuota papildoma sunkiosios amerikiečių ginkluotės brigada. Jau beveik galima kalbėti apie rytų frontą. Ten vyks didesnė cirkuliacija. Paprastai kariai atvyksta iš įvairių JAV karinių pajėgų grupių ir išvyksta. Tačiau tam, kad nereikėtų vežioti technikos, ketinama daug ką sandėliuoti ten.

Jungtinėms Valstijoms labai svarbu, kad dalyvautų ne tik Baltijos regiono, Lenkijos, Rumunijos ir net kažkiek Bulgarijos karių, bet dar ir sąjungininkai. Vašingtonui labai svarbu, kad sąjungininkai skirtų daugiau lėšų ir daugiau dalyvautų. Ypač svarbu įtraukti Vokietijos kariuomenę, nes Vokietijoje vyrauja pacifistinės nuotaikos, ji apskritai nenorėtų leisti pinigų, o dislokavimas juk kainuoja. Dislokavimas nebus pastovus, tai yra, kariai bus nuolat keičiami, tad jis bus kartu ir pastovus, ir nepastovus. Tikslas – kažkuo užpildyti karinį vakuumą, juntamą Baltijos valstybėse.

– Ką reiškia karinis vakuumas?

Kad Rusija nesusiviliotų faktu, jog ten labai mažai karių. Manoma, kad Rusija gali pasinaudoti proga. Apskritai, žinoma, karinis vakuumas yra nemalonus dalykas, nes gali abi šalis įtraukti į konfliktą. Balansuojama ant konflikto ribos. Nuolatiniai priartėjimai ore, ko gero, baigsis blogai.

– Kaip galima traktuoti neseną epizodą, kai prie amerikiečių lėktuvo priartėjęs rusų Su-27 atliko „statinės“ manevrą?

Tai balansavimas ant karo slenksčio. Neskraidykite prie mūsų sienų, nes įvyks konfrontacija. Taip bandoma išgąsdinti Ameriką ir įrodyti, kad visas Baltijos regionas yra mūsų, nėra ko ten rodytis. Galiausiai tai gali sukelti karą.

– Prieš kiek laiko mes su jumis aptarėme, ar galimi tiesioginiai Rusijos ir NATO kariuomenių susidūrimai, turint omenyje pablogėjusius Maskvos ir Ankaros santykius. Kiek pamenu, tuomet jūs buvote nusiteikęs labiau nei pesimistiškai. Kokia būtų jūsų prognozė dabar?

Tiesą sakant, karo židiniai prie Rusijos sienų dygsta kaip grybai. Tuo metu mes kalbėjome apie Turkiją ir Siriją, tai niekur nedingo. Neseniai „Reuters“ pranešė, kad Alepe vyksta nenutraukiami ploto bombardavimai, o tai, žinoma, gali paskatinti Rusijos–Turkijos konfrontaciją Sirijoje. Taip pat šią konfrontaciją gali paskatinti ir paaštrėjusi situacija Karabache. Yra Donbasas, o dabar dar yra ir Baltijos šalys.

Neabejotinai kažkas kažkur atsitiks, tai tik laiko klausimas. Įvyks tiesioginis Rusijos susidūrimas arba su NATO šalimi, arba tiesiogiai su Amerika. Greičiausiai, tai įvyks per artimiausius metus. Įvyks tiesioginė konfrontacija, kuri vėliau gali peraugti, bet gali ir neperaugti į kažką rimtesnio. Karo grėsmė, žinoma, auga, atsiranda vis daugiau potencialių karo židinių.

– Keturi tūkstančiai, kurie bus dislokuoti Baltijos šalyse, kažkaip nublanksta 100–120 tūkstančių karių, kurie dalyvauja reguliariuose mokymuose prie vakarinės Rusijos sienos, fone. Jūs prognozuojate, kad per ateinančius metus kažkas nutiks, kažkokia konfrontacija. Ar šis puikavimasis raumenimis gali kažkaip taikiai išsispręsti? Kokius kelius jūs matote tam, kad tai kažkaip išsispręstų, ką turi daryti šalys? Ko gero karių dislokavimas prie Rusijos sienos taikos neskatina.

Kol kas Vakarų valstybės palaiko Baltijos šalis, ten palyginus nedidelis kontingentas, iki šiol buvo po kelis šimtus karių, o dabar planuojama šį skaičių didinti. Taip siekiama parodyti Maskvai, kad bet kokia karinė konfrontacija Baltijos šalyse iškart tiesiogiai įtrauks ir Amerikos, ir Europos kariškius, kad tai bus ne lokalus, bet transatlantinis, iš esmės, pasaulinis konfliktas.

Maskva turėtų susimąstyti, nes pasaulinio karo tikrai niekam nereikia. Toks visiškai nedidelis karių skaičius, kaip dabar, yra pavojingas. Realaus konflikto atveju jie bus paimti į nelaisvę arba gana greit sutriuškinti. Reiškia, reikia intensyvinti pastangas arba kurti pagreitinto dislokavimo planus. Tai šiuo metu ir daro karo štabai Vakaruose, manau, su dideliu malonumu.

Nuo Šaltojo karo pabaigos prabėgo daugiau nei 25 metai, karinės išlaidos buvo tik mažinamos. Izraelio ir Amerikos gal ir nelabai, bet Europos šalyse gan stipriai. Dabar Europos kariškiai, ko gero, džiaugiasi, kad atsirado tikras priešas – Rusija, ir jie gali gauti daugiau lėšų, naujų ginklų, be to, išaugo jų svarba visuomenėje. Juk daug kas manė: kam apskritai reikia kariškių, kam Europoje reikalingi kareiviai, kai aplink taika, jokių priešų nesimato, išskyrus gal tik kokius talibus arba dar kažką dievai žino kur, kurie akivaizdžiai nekelia didelės grėsmės. Gerai, teroristai, bet vis dėlto tai nėra didelio masto karas. Abiejų šalių kariškiai, manau, patenkinti, kad vėl gali žaisti tuos pačius Šaltojo karo laikų žaidimus.

Aut. teisės: delfi.lt

(17)
(4)
(13)

Komentarai (8)