Toks atvejis, kai iškyla būtinybė ne šiaip identifikuoti, įspėti, bet ir numušti grėsmę keliantį orlaivį būna išskirtinis – tai parodė ir incidentas Turkijoje pernai lapkritį, kai turkų naikintuvas Rusijos orlaivį numušė tik po eilės perspėjimų bei kelių panašių provokacijų pasienyje.

Žiniasklaida dar pernai gruodį skelbė, kad susitarus dėl pėstininkų kovinių mašinų (PKM) pasirinkimo, šiam sandoriui neprireikė visos iš pradžių numatytos 0,5 mlrd. eurų sumos. Lietuva PKM „Boxer“ iš Vokietijos šiemet įsigijo už 386 mln. eurų, o likusi suma atiteko NASAMS įsigijimui.

Iš pradžių skelbta, kad Lietuvos poreikis – bent 8 paleidėjai. Dar birželio mėnesį Paryžiuje vykusios parodos „Eurosatory“ metu „Kongsber“ atstovas Oddas Terje Johansenas DELFI sakė, kad paleidėjų skaičius baterijose gali būti įvairus, priklausomai nuo įvairių aplinkybių.

 „Vienoje baterijoje gali būti keli radarai, ugnies valdymo sistemos ir iki 12 paleidėjų. Kiekviename konteineryje – po šešias raketas, tad galite įsivaizduoti, kokia pajėgi gali būti ši sistema. Bet net ir keli paleidėjai, protingai išdėstyti vietovėje yra itin pavojingi bet kuriam orlaiviui“, – sakė O. T. Johansenas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva gaus ne šiaip norvegų naudojamą priešlėktuvinės gynybos sistemą, o pačią naujausią, modernizuotą NASAMS versiją, kurią galimą vadinti NASAMS-3.

Tokią sistemą turi tik Omanas, kuris už neįvardytą kiekį paleidėjų bei raketų suplojo 1,14 mlrd. eurų – tad Lietuvos pirkinys yra palyginus kuklus. Tiesa, Omanas – 3,3 mln. gyventojų turinti nafta turtinga valstybė, gynybai išleidžia beveik 6 mlrd. eurų per metus – apie 10 kartų daugiau, nei Lietuva. Tiesa, lietuviai už 100 mln. eurų turėtų gauti apmokymo paslaugas, atsargines dalis, sistemų priežiūros ir gabenimo įrangą.

Žinoma, Lietuva gaus ir pačius naujausius radarus bei modernizuotas raketas – jų tarnavimo laikas – bent 10 metų nuo pristatymo datos. Kokia yra ši data, kol kas nėra paskelbta, tačiau Lietuva pageidauja tokius priešlėktuvinės gynybos kompleksus turėti kuo greičiau, mat dar reikės apkomyti jų valdymo įgulas.

Ir nors visas procesas turėtų kiek užtrukti, pačią NASAMS sistemą, nors ši ir yra pažangi, nėra sudėtinga perprasti. Be šešių raketų jų talpinimo konteineris sveria daugiau nei 7 tonas ir yra tvirtinamas ant žemės paviršiaus.

Tokį nedidelio automobilio dydžio konteinerį galima pastatyti ir paslėpti už 8 -25 km nuo radaro ar ugnies valdymo centro, priklausomai nuo ryšio sistemų.

O tai reiškia, kad nepaisant to, jog pačių raketų nuotolis siekia apie keliasdešimt kilometrų, konteinerius gali skirti iki 50 km atstumas, tad viena NASAMS baterija dengtų 130 km spindulį. Aptikti patį paleidėją gali būti itin sunku, mat, skirtingai nei radaras, jis nespinduliuoja, o informacija perduodama koduotu ryšiu. Tuo tarpu perkelti į kitą vietą konteinerį nesunku ir turint reikiamą įrangą šį darbą gali atlikti vos keli kariai.

„Iš viso, priklausomai nuo baterijų skaičiaus, NASAMS sistema yra išmani: minimaliai su keliais paleidimo konteineriais visą sistemą gali aptarnauti keliasdešimt žmonių. Jų apmokymas užtrunka kelis mėnesius. Žinoma, sistemą valdantys karininkai treniruojasi ilgiau, tačiau vien pats faktas, kad su šia sistema dirba ir šauktiniai šį tą pasako“, – šyptelėjo O. T. Johansenas.

Jis pademonstravo, kai atrodo ir veikia ugnies valdymo modulio simuliatorius.Iš pirmo žvilgsnio didelio įspūdžio jis nepalieka – jis atrodo kaip du senoviniai video žaidimų automatai, tik su patogiomis kėdėmis, įprasta klaviatūra, liečiamu ekranu bei kavos puodelių laikikliais.

Ekrane rodoma informacija apie vietovę, radarų aptiktus orlaivius bei NASAMS baterijų išsidėstymą. Informaciją apie orlaivius į tokį valdymo centrą gali tiekti tiek NASAMS sistemų radarai, tiek kiti radarai – sausumoje ar net ore.

Pavyzdžiui, virš Lenkijos skraidantis NATO žvalgybinis lėktuvas AWACS įjungia savo radarą ir stebi nuo Baltarusijos pietinės pusės link Lietuvos artėjančius neatpažintus orlaivius.

Jei šie įvardijami, kaip priešiški – informacija perduodama į NASAMS valdymo centrą, kur taikiniai pažymimi raudonos spalvos taškeliais, reiškiančiais priešininkus. Valdymo centre esantis esantis karininkas, paprastai leitenantas gali priimti sprendimą paleisti raketą ar net kelias į tą paį taikinį. Skrydžio metu raketai galima „įsakyti“ keisti taikinį arba susinaikinti.

 „Viską galima nuslopinti, sunaikinti, – paklaustas apie rusų galimybes apgauti ar įveikti norvegišką priešlėktuvinės gynybos sistemą šyptelėjo O. T. Johansenas, pats prieš kelerius metus dar vadovavęs vienam NASAMS daliniui, – Tačiau mūsų sistema yra ypač pažangi ir NATO šalių pilotai, kurie treniravosi Norvegijoje, labai pagarbiai atsiliepė apie NASAMS sistemą, kurią mėgino nuslopinti moderniausiomis elektroninio slopinimo priemonėmis. Kai prieš kelerius metus prie Norvegijos artinosi rusų lėktuvai, mes sekėme juos pasyviuoju režimu, o jie to nė nenutuokė“.

"Kongsberg" atstovo teigimu, neatmetama, kad perkant NASAMS sistemas, kai kurie priežiūros darbai galėtų būti patikėti ir Lietuvos bendrovėms. O jei gedimas ar pažeidimas būtų itin rimtas, "Kongsberg" galėtų atskraidinti naujas dalis per itin trumpą laiką - visos NASAMS dalys transportuojamos itin populiariais transporto lėktuvais C-130 "Hercules".

Komentarai (26)