Lietuvoje dažnai pasigirsta būgštavimų, jog karinės agresijos, o ypač – hibridinio išpuolio atveju prieš Baltijos šalis, NATO sąjungininkų parama gali būti pavėluota, tačiau po teroristinių išpuolių Paryžiuje Lietuvos pagalba, kurią mūsų šalis įsipareigojo suteikti prancūzams, užtruko.

Pirmasis karys išvyko tik po pusmečio, o iš viso iki šiol išsiųsti 5 kariai, nors mandatas po prancūzų prašymo buvo padidintas dvigubai – nuo 20-ies iki 40-ies Lietuvos karių. Kodėl stringa Lietuvos pagalba sąjungininkei?

Praėjus trims dienoms po 2015-ųjų lapkričio 13-osios teroristinių išpuolių Paryžiuje, pareikalavusių 130 gyvybių, Prancūzijos prezidentas Francois Hollandas paskelbė, jog Prancūzija dalyvauja kare, tačiau priešas – „Islamo valstybės“ džihadistai – yra ne tik prancūzų, bet ir visos Europos priešas.

Tą dieną Versalyje parlamentarams F.Hollandas pranešė apie planus kreiptis pagalbos į visas Europos Sąjungos valstybes, aktyvuojant iki tol tik siauram ratui žinotą 42-ojo Lisabonos sutarties straipsnio 7-ąją dalį.

Jame teigiama, jog ES narei savoje teritorijoje tapus ginkluotos agresijos auka, kitos valstybės narės turi įsipareigojimą padėti valstybei pagal savo galimybes. Savo žodį Prancūzijos prezidentas ištesėjo ir Europos gynybos ministrų susitikime aktyvavo minėtą straipsnį.

Iš pradžių Prancūzijos gynybos ministerija kalbėjo apie beveik visų ES valstybių išreikštą paramą prancūzams, tačiau vėliau pradedant įgyvendinti šį pagalbos prašymą kilo tam tikrų keblumų. Panašu, kad ne išimtis ir Lietuva.

Mandatas dvigubai didesnis

Į šį pagalbos prašymą Lietuva atsiliepė, bet įsipareigojo ne prisidėti prie koalicijos operacijų Sirijoje, o palengvinti naštą prancūzams Jungtinių Tautų organizacijos misijoje Malyje, kad šie galėtų atsitraukti savo karius iš Afrikos ir kovoti su „Islamo valstybe“ tiesiogiai Sirijoje.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovo, buvo sutarta, kad Lietuva į Malį „siųs personalą“ ir nedetalizavo, kokie kariai dalyvauja misijose, nors tuometis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas buvo užsiminęs ir apie Specialiųjų operacijų pajėgų karius.

„Koks bus galutinis variantas, šiandien (2015-ųjų gruodžio 4 d. – 15min past.) negaliu pasakyti: karininkai, kiti elementai kaip logistikos dalis, turėjome labai gerą patirtį su aviacijos panaudojimu, ir yra kalbos dėl mūsų specialiųjų pajėgų. Šiandien turiu susitikimą su Prancūzijos ambasadoriumi, išklausysime jų poreikius ir bandysime susiderinti, ką siunčiame“, – BNS tuomet sakė J.Olekas.

Mėnesį užtrukus deryboms tarp prancūzų ir lietuvių, gruodžio 22 d. parlamentarai suteikė Krašto apsaugos ministerijai mandatą – dvigubai didesnį, nei buvo numatyta anksčiau. Juo leista 2016-2017 metų laikotarpiu į vakarų Afrikos valstybę išsiųsti iki 40 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Pirmasis karys, atsakant į Prancūzijos pagalbos šauksmą, buvo išsiųstas tik praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo mandato suteikimo – 2016 rugsėjo metų antroje pusėje.

Netrukus, spalio mėnesį, prie misijos prisijungė dar trys kariai, o penktasis karys į Malį išvyko tik šių metų kovo mėnesį – praėjus maždaug 16 mėnesių nuo mandato suteikimo Iš viso, šiuo metu Malyje yra penki Lietuvos kariai – trys Bamake, o po vieną Timbuktu ir Gao.

„Šiuo metu tarnybą Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo misijoje Malyje MINUSMA vykdo penki Lietuvos kariai, kurie dislokuoti operacijos štabo valdymo centre Bamake ir Jungtinių Tautų kontroliuojamame rytų sektoriuje Timbuktu“, – raštu 15min teigė KAM atstovas.

KAM atstovas taip pat pažymėjo, kad šie kariai koviniuose veiksmuose nedalyvauja.

„Mes tik suteikėme mandatą“

Seimo Užsienio reikalų komiteto, suteikusio mandatą KAM, buvęs ir esamas narys Audronius Ažubalis nesureikšmino to fakto, jog atsakant į prancūzų pagalbos prašymą į Malį iki šiol buvo išvykę tik 5 kariai, nors iki mandato pabaigos liko vos kiek daugiau nei pusmetis.

„Matot, koks čia dalykas – Prancūzija paprašė ne Lietuvos, o kreipėsi į visas Europos Sąjungos nares ir kiekviena kaip galėjo, taip padėjo ir atsiliepė <…> Reikalingas mandatas buvo todėl, kad veikti toje teritorijoje ar toje pusėje žemyno mūsų Krašto apsaugos ministerija neturėjo teisės, nes nebuvo mandato“, – sakė A.Ažubalis.

Anot jo, Lietuva apskritai yra suteikusi mandatą išsiųsti daugiau karių nei yra išsiuntusi iki šiol, kad kaskart, kai KAM prireikia papildomų pajėgumų tarptautinėse operacijose, nereikėtų suteikti naujo mandato.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas Arvydas Anušauskas taip pat negalėjo pakomentuoti, kodėl pagalba NATO sąjungininkei ir ES valstybei narei Prancūzijai užtrunka ilgiau nei metus.

„Mes tik suteikėme mandatą – tai gali būti ir mažesnis skaičius, nebūtinai keturiasdešimt karių, gali būti penki ar penkiolika ir panašiai. <...> Malis priklauso nuo Prancūzijos pozicijos – vėlgi, aš galiu tik spėlioti – gal pasirodė, kad tuo tarpu nereikia, gal reikia vėliau, gal sukeitė kalendorių ir taip toliau – daugybė priežasčių, kurias gali atsakyti tik Krašto apsaugos ministerijos vykdomoji valdžia“, – sakė A.Anušauskas.

Siūlė vandevalos vienetą

KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktorius Karolis Aleksa teigė, jog karių siuntimas užtruko ir dėl Prancūzijos pozicijos, ir dėl abipusės karinės biurokratijos – karinio indėlio planavimo ir organizavimo procedūros.

„Lietuva jau po mėnesio, kitų metų pradžioje, galėjo pasiūlyti ir pasiūlė vandens valymo vienetą – iki 10 karių, kurio mums nereikėjo niekaip papildomai ruošti ir jis galėjo būti dislokuojamas. Tas vienetas buvo pasiūlytas, bet jo neprireikė misijai Malyje pagal turimas užduotis“, – sakė K.Aleksa.

Anot K.Aleksos, KAM kartu su sąjungininke ieškojo JT misijai Malyje reikalingų, o jas suradus teko skelbti atranką ir paruošti karius misijai. Visa tai, KAM atstovo teigimu, užtruko šešis mėnesius.

„Kadangi tas mandatas yra didesnis svarstėme apie karinio vieneto siuntimą, kas iškart yra daugiau karių, bet jis ne toks jau paprastas, nes reikia surasti sąjungininkus, su kuriais būtų galima bendradarbiauti. <...> O partnerių suradimas užtrunka“, – sakė K.Aleksa.

Kaip teigė KAM atstovas, Lietuvai norint siųsti karinį vienetą atskirai tektų, pavyzdžiui, perimti tam tikros bazės kontrolę ir siųsti kelis šimtus karių, o šalis tokių pajėgumų neturi.

„Galų gale, identifikavome ir pamatėme, kad pajėgų apsaugos būrys galėtų būti naudingas ir tuomet radome vokiečius partnerius, kurie sutiko ir su kuriais mes bendradarbiausime“, – sakė K.Aleksa.

Todėl nuo šių metų rudens Malyje turėtų būti dislokuoti papildomi 34 Sausumos pajėgų kariai. Šie kariai kovinėse operacijose taip pat nedalyvaus, tik užtikrins kitų pajėgų apsaugą, bet tokiu atveju bus beveik maksimaliai įgyvendintas Seimo suteiktas mandatas.

Lūkesčiai buvo kitokie?

15min praėjusią savaitę raštu pateikė klausimus dėl Lietuvos indėlio JT misijoje Malyje Prancūzijos gynybos ministerijai, tačiau atsakymo iš jos atstovų nepavyko gauti.

Dar praėjusiais metais ministerijos atstovas „Euobserver“ netiesiogiai pripažino, kad ES narių pagalba nėra tokia, kokios tikėjosi prancūzai.

Tuo tarpu Europos Parlamente šalių atstovai teigė, jog pirmąkart aktyvavus šį mechanizmą trūko aiškumo, kaip turėtų būti suteikiama pagalba, ypač turint omeny, kad pagalba paremta dvišaliais susitarimais.

Tiesa, anksčiau net buvo viešai svarstyta, kodėl Prancūzija pasirinko šį ES sutarties mechanizmą, o ne aktyvuoti NATO 5-ąjį, kolektyvinės gynybos, straipsnį – tokiu atveju pagalba būtų buvusi suteikta kur kas operatyviau.

KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktorius sakė, kad šių dviejų mechanizmų nereikėtų lyginti, nes NATO turi parengusi planus, egzistuoja greitojo reagavimo pajėgos, kuriose tarp kitko budi ir Lietuvos kariuomenės kariai.

„Jie (Lietuviai NATO greitojo reagavimo pajėgose – 15min past.) reaguotų itin operatyviai, o tuo tarpu ES formate nėra tokios procedūros. Yra Lisabonos sutarties 42 straipsnis, kuris įtvirtina šalių narių solidarumą – kiekviena šalis stengiasi padėti šaliai, bet tuomet yra žvelgiamos galimybės, kaip tą galima padaryti. Aišku, galima pasižiūrėti į Europos Sąjungos kovines grupes, kurias irgi būtų galima panaudoti, tačiau jeigu nėra svarstoma ES kovinių grupių opcija, tuomet tas procesas gali ir užtrukti“ , – sakė K.Aleksa. 

Kur dar yra lietuvių karių?

Kaip praneša KAM, MINUSMA nėra vienintelė tarptautinė Lietuvos karių misija Malyje.

Nuo 2013 m. pavasario Lietuvos kariai dalyvauja šioje Afrikos šalyje vykdomoje Europos Sąjungos mokymo misijoje (EUTM Mali), į kurią rotuodamiesi kasmet iki 2016 m. vyko po tris Lietuvos karius, o nuo 2016 m. iki šiol – po du, jie prisideda rengiant Malio karius.

Taip pat Lietuva aktyviai prisideda prie kovos prieš terorizmą su kariniais pajėgumais Afganistane ir Irake. Afganistane Lietuvos kariai operacijose dalyvauja nuo 2002 m. ir šiuo metu kontingentą NATO misijoje „Tvirta parama“ sudaro 21 karys.

Irake Lietuvos kariai tarnauja JAV vadovaujamoje operacijoje „Įgimtas ryžtas“ nuo š.m. vasario mėnesio. Tarnybą čia atlieka 6 karo instruktoriai. Tai jau trečia Lietuvos kariuomenės operacija šioje šalyje. Koalicijos operacijoje Lietuvos kariniai vienetai dalyvavo 2003-2008 m. NATO mokymo misijoje Irake – 2005-2011 m.“

Komentarai (2)