Dūžtantys stereotipai apie kinų gamybos automobilius: patyrinėjus šiuo metu gaminamą produkciją tampa aišku, jog juoktis jau nebėra iš ko  (7)

Nors Lietuva gyventojų skaičiumi prilygsta vidutiniškam Kinijos provincijos miesteliui, tačiau tokia matematika toli gražu neatspindi mūsų specialistų galimybių. Šią tiesą savo pavyzdžiu patvirtino automobilių žinovas, keliautojas ir žurnalo „AutoBild Lietuva“ leidėjas Vitoldas Milius.

Vyrui balandžio pabaigoje teko galimybė Šanchajuje rinkti geriausią Kinijoje gaminamą automobilį.

„Mes įpratę, kad pasaulyje yra daugybė įvairiausių automobilių rinkimų, tačiau Kinijoje kažkokiu būdu to iki šiol nebuvo. Todėl žurnalas „AutoBild“ šią spragą užpildė ir suorganizavo „Test the best China“ rinkimus. Viską darė patys kinai, tik į komisiją jie pasikvietė ir europiečius“, – DELFI pasakojo daugybės automobilių ištvermės vairavimo rekordų autorius.

Iš viso komisiją sudarė 15 narių, iš kurių šeši buvo europiečiai. Vienas iš jų – lietuvis, taip pat – du vokiečiai, ispanas, kroatas ir bulgaras.

„Mūsų kompanija susirinko iš įvairių šalių. Nežinau, pagal ką jie atrinko, tačiau čia ir įdomu, kad tarp tų europiečių pateko ir lietuvis – mažo Kinijos kaimo dydžio šalies atstovas (juokiasi – red.). Beje, organizacija buvo labai aukšto lygio, o komisijai buvo skirta visiška veiksmų laisvė, nebuvo net mažiausio kišimosi į darbą“, – pasakojo V. Milius.

Dūžtantys stereotipai

Specialistų vertinimui buvo pateikta 15 Kinijoje gaminamų automobilių, tarp kurių – ir Europos vairuotojams pažįstami modeliai.

„Dalis mašinų buvo visiškai kiniškos, kita dalis – tik Kinijos rinkai skirti ir šioje šalyje pagaminti automobiliai, bet tai yra „Volkswagen“, „Volvo“ ir BMW kūriniai, – pasakojo V. Milius, pridūręs, kad dažniausiai šie modeliai prie pavadinimo turi raidelę L ir yra kiek ilgesni nei skirti Europai. – Dalis jų buvo mažiau įdomūs, bet didžioji dalis buvo man niekada nematytų markių ir modelių. Ir mes su jais pažindinomės, testavome ir išsamiai vertinome.“

Pasakodamas apie konkurso ypatybes, pašnekovas tikino, kad per savaitę Šanchajuje dužo ne vienas Europoje populiarus stereotipas apie kiniškų gaminių kokybę ar jų autentiškumą.

„Prieš kokį dešimtmetį galėjome pasijuokti dėl to, ką jie gamino ar kopijavo, nes nemokėdavo nei vieno, nei kito. Tais laikais, kai atvažiuodavome į parodas ir pamatydavome, kaip kinų žurnalistai išfotografuodavo kiekvieną europietiškos mašinos milimetrą, taip pat paskui mes galėdavom kur nors įkišti pirštą jų automobiliuose, kur visokie tarpai nevienodi, arba kažkokių kitų linksmų sprendimų rasdavome, kurie mums akivaizdžiai parodydavo kokybės nebuvimą.

Bet per tą laiką, mano akimis, labai stipriai pasikeitė pati šalis. Ir su ja kartu labai pasikeitė kinų automobiliai. Tad pagrindinė naujiena čia yra ta, kad juoktis nebeliko iš ko. Tos mašinos atrodo panašios į europietiškas, bet vaizdo juk neužtenka, ar ne? Kol kas neaišku, dėl jų patikimumo, nes dar nėra kaip jo patikrinti, bet važiuoja jos visos taip pat gerai, kaip europietiškos“, – tikino per karjerą galybę skirtingų automobilių išbandęs specialistas.

Pinigai leido žengti naują žingsnį

V. Milius sako, kad automobilių pramonė Kinijoje žengė naują žingsnį. Augančios pajamos suformavo gausesnę ir turtingesnę vadinamąją vidurinę klasę, kuri vis dar dairosi į Europos siūlomą kokybę, tad vietos pramonės atstovai stengiasi pasiūlyti ne prastesnį produktą.

O receptų teisingam keliui į pirkėjų, varvinančių seilę dėl europietiškos kokybės, širdis toli dairytis nebūtina – tereikia pažvelgti į Pietų Korėjos pavyzdį.

„Tebūnie, kad kinai ir dabar dar kažką nukopijuoja, bet dar viena naujiena yra ta, kad dabar jie yra turtingi ir tiek kopijuoti, kaip anksčiau, jiems nebereikia. Jie dabar patikusius dalykus paima ir nusiperka. Ir tada daro savo vardu. Arba paskambina europiečiui inžinieriui, dizaineriui, duoda jam daugiau eurų nei Europoje ir tas specialistas kitą dieną jau gamina kokybišką daiktą jiems“, – subtilybes atskleidžia V. Milius.

Paklaustas, kada Europoje išvysime Kinijos automobilių desantą, pašnekovas atkreipia dėmesį į tai, kad šios vienos šalies rinka yra dvigubai didesnė nei viso Senojo žemyno kartu paėmus. Tačiau kinų automobilių pramonės invazijos į mūsų kraštus jis neatmeta.

„Reikia nepamiršti, kad kinai kol kas neina į Europos rinką, nes jiems ji yra ganėtinai maža, o namie – dvigubai daugiau žmonių nei visame mūsų žemyne. Bet apie eksportą jie pagalvoja, nes mūsų, europiečių, vis klausdavo: ar jums patinka šitas, ar jums patinka tas, o ką galvojate apie aną? Tai rodo, kad jiems svarbi europiečių nuomonė.

Gali būti ir taip, kad kinams europiečių nuomonė tiesiog svarbi dėl to, kad viskas, kas padaryta Europoje, jiems yra prestižiniai dalykai, jie tai labai vertina, žino prekių ženklus ir t.t. O ir brangių europietiškų mašinų pas juos gatvėse netrūksta, bent jau Šanchajuje“, – įspūdžiais dalinosi lietuvis.

Jis taip pat atskleidė vieną įdomią ir mums kiek keistai skambančią detalę.

„Iš esmės visos jų mašinos yra benzininės, dyzelinių pas juos nėra. Dyzeliniai jiems – sunkvežimiai, ir viskas. Ir jie patys nesugebėjo man paaiškinti, kodėl. Sako, gal pas mus dyzelio nėra (juokiasi – red.). Bet jiems tai ne problema, nes matant dabartines pasaulines tendencijas atsisakyti dyzelinių mašinų, tai jie šiuo požiūriu yra priekyje mūsų. Ateis elektromobiliai ir jie tiesiog iškart peršoks vieną evoliucijos pakopą“, – juokėsi V. Milius.

Konkurse dalyvavusių automobilių sąrašas:

  1. „BYD Qin“
  2. „BYD Tang“
  3. „BMW 1 sedan“
  4. „BMW X1“
  5. „Borgward BX5“
  6. „Borgward BX7“
  7. „Chang An CS75“
  8. „Chang An CS95“
  9. „Haval H6 Blue“
  10. „Haval H6 RED“
  11. „Roewe I6“
  12. „Roewe RX5“
  13. „Volvo S90“
  14. „Volkswagen Teramont“
  15. „Volkswagen Tiguan L“.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Ramūnas Pletkus

(14)
(3)
(11)

Komentarai (7)