Kodėl nuo lėktuvnešio „Admirolas Kuznecovas“ vienu metu gali kilti tik vienas lėktuvas, o nuo „Gerald R. Ford“ - net keli? Kaip veikia lėktuvnešių katapultos, kuo jos skiriasi ir kodėl ateityje jų nebereikės iš viso  ()

Lėktuvnešiai yra gana trumpi. Aišku, tai yra milžiniški laivai, tačiau kaip aerodromai jie yra gana nedideli. Tam, kad lėktuvai nuo jų galėtų pakilti, jiems reikia pagalbos. Todėl kuriamos rampos ir montuojamos katapultos. Bet kaip tos katapultos veikia?

„Gerald R. Ford“ klasės lėktuvnešiai yra visai nauji. Tokio laivo ilgis - 337 metrai, tačiau pakilimo takams skiriama kur kas mažesnė denio atkarpa. Lėktuvai yra sukurti kur kas ilgesniems takams. Lėktuvas gali pakilti tik pasiekęs tam tikrą greitį, kuomet oro srautas aplink jo sparnus sudaro pakankamai keliamosios jėgos. Trumpai tariant, tų poros šimtų metrų tam tikrai nepakanka, todėl reikalingos katapultos.

Tiesa, nebūtinai. Senesni ir prastesni lėktuvnešiai, tokie kaip rusų „Admirolas Kuznecovas“, vis dar naudoja rampas. Lėktuvai kyla naudodami visą įmanoma laivo denį, o gale tari šokteli pasiekę rampą. Tokia pakilimo sistema yra pigi, tačiau neefektyvi ir vienu metu nuo lėktuvnešio gali kilti tik vienas lėktuvas.

Tuo tarpu „Gerald R. Ford“ greitai galės paleisti net kelis orlaivius vienu metu. Tam naudojamos katapultos. „Gerald R. Ford“ klasės lėktuvnešiai naudos elektromagnetines katapultas, tačiau anksčiau naudoti suspausto garo mechanizmai.

Tiesa, dar anksčiau naudotos net elektrinės ir suspausto oro katapultos. Jos buvo neefektyvios, lėtos ir gana pavojingos. Šiuo metu daugelis atominių lėktuvnešių naudoja suspausto garo katapultas. Tai - ilgas cilindras, pripildomas iš reaktoriaus atkeliavusiais garais. Jame susidaro didelis slėgis, kuris veikia stūmoklį su prie jo pritvirtintu specialiu kabliu. Jis yra sujungiamas su orlaiviu, kuris kaiščiu yra prirakintas prie denio. Kuomet pasiekiamas reikiamas slėgis, kaištis yra ištraukiamas (kai kurie kaiščiai yra sukurti taip, kad sulūžtų patys) ir lėktuvas šauna pirmyn su didele jėga. Per porą sekundžių išvystomas toks greitis, kad lėktuvas be problemų gali greitai pakilti.

Katapultos leidžia nuo lėktuvnešio denio kilti didesniems ir sunkesniems lėktuvams nei kitaip būtų įmanoma. Jos taip pat pagreitina orlaivių kilimą - vienu metu arba vieną po kito galima paleisti kelis naikintuvus. Tačiau suspausto garo katapultos irgi nėra idealus mechanizmas.

Garo katapultos reikalauja daug priežiūros, yra sunkios ir gana didelės. Todėl ateityje jos bus keičiamos elektromagnetinėmis katapultomis, kurios yra kur kas efektyvesnės. Nebereikės pavojingų suspausto garo cilindrų, papildomų boilerių, jei laivas neturi branduolinio reaktoriaus, o pats mechanizmas bus lengvai reguliuojamas. Lėktuvus bus galima paleisti sklandžiau, užtikrinant tolygesnę akceleracijos kreivę ir mažesnį stresą lėktuvo rėmui.

Tačiau ateityje nebereikės ir tokių katapultų. Ateityje vis daugiau pažangių naikintuvų galės kilti ir leistis vertikaliai kaip F-35B. Japonų „Izumo“ klasės lėktuvnešiai buvo pastatyti sraigtasparniams, tačiau galės gabenti ir F-35B naikintuvus, o jokių katapultų ar kitokių pagalbinių priemonių neturės.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(15)
(5)
(10)

Komentarai ()