Lietuvos kelių policija naudos įspūdingus mobiliuosius radarus: fiksuos greitį, o baudų pranešimai vairuotojams bus siunčiami automatiškai  (6)

Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) įsigijo naujus mobiliuosius radarus, kurie bus vežiojami patruliniuose automobiliuose ir statomi pasirinktose vietose. Naujieji prietaisai fiksuos greitį, o baudų pranešimai vairuotojams bus siunčiami automatiškai.

Radarai turės automobilių numerių nuskaitymo funkciją, tačiau kol kas be galiojančios techninės apžiūros ar draudimo važiuojantys vairuotojai nebus baudžiami.

Įrenginiai gali užfiksuoti sankryžas degant raudonam šviesoforo signalui kertančias transporto priemones. Šią ir kitas papildomas funkcijas policija ketina išnaudoti ateityje.

Naujos kartos prietaisai

Policija visuomenei pristatė naują transporto priemonių važiavimo greičio matavimo mobiliąją įrangą „PoliScan FM1“.

Šie Vokietijos įmonės „Vitronic“ matuokliai veikia lazeriniu principu: skenuoja visas transporto priemones ir automatiškai fiksuoja jų greitį – tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių.

Greičio viršijimo pažeidimus fiksuoja dvi skaitmeninės kameros, o sistema pasirenka tą kamerą, kuri tinkamiausia geram vaizdui užfiksuoti.

Nuotrauka ir kiti pažeidimo duomenys automatiškai mobiliuoju ryšiu išsiunčiami Administracinių nusižengimų registrui.

Nuotrauka leidžia aiškiai identifikuoti greitį viršijusią transporto priemonę.

„Šie prietaisai yra patikimi ir patvarūs: atsparūs šalčiui ir karščiui, veikia nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Jie fiksuoja nuo 10 iki 320 km/h greitį, o galima greičio matavimo paklaida – labai nedidelė – iki 3 proc.

Matuoklius galima sumontuoti praktiškai bet kurioje vietoje.

Jie gali veikti tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu, nakties metu naudojant vairuotojų neakinančią raudonos šviesos blykstę“, – analogų šalyje neturinčių prietaisų pranašumus vardijo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

Šiuo metu įsigyti 37 tokios įrangos komplektai, juos gaus visų šalies apskričių kelių policijos padaliniai, įrangą planuojama pradėti eksploatuoti dar šiais metais.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris patvirtino, kad policija vairuotojų nestabdys. Automatiškai suformuojami pažeidimų protokolai bus siunčiami įprastu arba el. paštu.

Sistema protokolą suformuos per 10 minučių, o pranešimai bus siunčiami kartą per parą.

Peržiūrės greičio ribojimus

Jis patvirtino, kad dėl naujųjų matuoklių naudojimo gali tekti peržiūrėti šalies keliuose galiojančius greičio ribojimus. Anot pareigūno, kai kuriose vietose jie – nelabai logiški.

„Vienur nustatytas pernelyg mažas greitis, kitur – per didelis. Matuokliai turi būti naudojami ne dėl baudų skyrimo, mūsų tikslas – prevencija“, – kalbėjo E. Šileris.

Jis pridūrė, kad matuokliai bus statomi avaringose vietose, kuriose anksčiau yra buvę avarijų su nukentėjusiaisiais arba žuvusiais.

E. Šileris pripažino, kad naujieji mobilūs greičio matuokliai laikomi savotiška atsvara iš kelių dingusiems stacionariems radarams.

Greičio kontrolės priemonės, anot pašnekovo, bus plėtojamos dviem kryptimis – perkami sektoriai ir kilnojamieji radarai.

„Pareigūnai šiuo matuoklius galės perkelti pagal suformuotas užduotis.

Tikimės, kad tai turės didelį poveikį mažinant greitį tose vietose, kuriose jis iki šiol buvo didelis“, - komentavo komisaro pavaduotojas.

Galės statyti bet kur

Vieno radaro kaina – daugiau nei 30 tūkst. eurų. 37 matuokliai bus naudojami visoje šalyje – juos perduos kelių policijos tarnybos padaliniams.

Apribojimų, kur jie negalės būti statomi, anot E. Šilerio, nebus. Tinkama bet kokia vieta, kurioje galioja greičio ribojimas.

Radarus pareigūnai gali naudoti jau šiandien, tačiau policija prasitarė, kad užtruks keltą savaičių, kol išvežios juos padaliniams.

Greičio matuokliai bus statomi mieste ir užmiestyje. Saugantis nuo galimų vagysčių prie jų kol kas budės pareigūnai, tačiau E. Šileris tikisi, kad ateityje to nebeprireiks.

V. Grašys užsiminė, kad Vokietijoje panašūs matuokliai talpinami netgi į šiukšlių konteinerius.

Daugiau dėmesio greičio kontrolei

E. Šileris pabrėžė, kad vienas veiklos prioritetų, skirtų eismo dalyvių elgesiui kontroliuoti ir teigiamiems elgsenos pokyčiams skatinti, yra Lietuvos policijos veiklos procesų skaidrumo didinimas, modernių, šiuolaikiškų eismo dalyvių elgesio kontrolės sistemų diegimas ir išmaniųjų greičio kontrolė priemonių pasitelkimas, kartu mažinant korupcijos rizikos veiksnius policijai vykdant eismo priežiūrą.

„Ateityje dar daugiau dėmesio bus skiriama pavojingam eismo dalyvių elgesiui kelyje mažinti, žalingiems, grėsmę eismo saugumui keliantiems įpročiams keisti, vykdant aktyvią prevencinę ir kontrolės veiklą, diegiant modernias technologijų naujoves, šiuolaikiškas eismo dalyvių elgesio kontrolės sistemas, naudojant dirbtinį intelektą“, – pasakojo Edvardas Šileris.

Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio, būtina bendromis pastangomis didinti eismo dalyvių sąmoningumą ir drausmingumą.

„Vis dėlto esminis vaidmuo, kuriant saugumą kelyje, tenka patiems vairuotojams, kurie, ne policijos pareigūnų skatinami ar drausminami, bet patys suvokdami savo drausmingo elgesio kelyje svarbą, sąmoningai laikosi leidžiamo ir saugaus važiavimo greičio“, – įsitikinęs V. Grašys.

Pagrindinė avarijų priežastis

Policijos atstovai atkreipė dėmesį, kad saugaus ir leistino greičio nesilaikymas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių keliuose.

Pažymima, kad kas ketvirtas eismo įvykis šalies keliuose įvyksta dėl nepasirinkto saugaus važiavimo greičio. Netinkamas greitis lemia kas trečio eismo įvykio pasekmes.

Policijos pareigūnai tikina, kad šalies keliuose vykdomos aktyvios kontrolės pagrindinis siekis – skatinti vairuotojus laikytis leistino važiavimo greičio ir suvokti saugaus važiavimo greičio svarbą.

Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais policijos pareigūnai nustatė 101 905 greičio viršijimo atvejus, per tą patį 2018-jų metų laikotarpį keliuose nustatyta 156 790 greičio viršijimo atvejų.

Stebėjimai parodė, kad leistiną greitį daugiau kaip 10 km/h magistraliniuose keliuose viršija 17,6 proc. vairuotojų, krašto keliuose – 31,6 proc., rajoniniuose keliuose – 19,2 proc. vairuotojų.

Lietuvoje du iš trijų vairuotojų gyvenviečių teritorijose viršija leidžiamą važiavimo greitį.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Saulius Rinkevičius

(2)
(6)
(-4)

Komentarai (6)