Vokiečiai dėl klimato šiltėjimo labai nerimauja, tačiau įprastų automobilių atsisakyti neskuba. Viena iš priežasčių – abejones elektromobilių ekologiškumu keliantys tyrimai. DW aiškinasi, ar jais galima tikėti.

Na ir būna gi paradoksų! Vokietijoje visi kalba apie šylantį klimatą, mokiniai Berlyne mitinguoja per Fridays for Future, ragindami imtis priemonių, daugiau nei pusei vokiečių (remiantis vienomis apklausomis 53%, kitomis – 59%) vyriausybės priimtas klimato apsaugos priemonės neatrodo pakankamos.

Ir tuo pačiu metu VFR sparčiai didėja visureigių ir SUV klasės automobilių pardavimai, o jų ŠES dujų misijos – itin didelės. 2019 metų Vokietijos automobilių rinkos duomenys netgi paskatino Aplinkos apsaugos ministrę Svenja Schulze kreiptis į šalies automobilininkus su raginimu kitą kartą įsigyti „ekonomiškesnį, naudojantį mažiau kuro, o dar geriau – galintį apsieiti visai be jo“.

Vokietijos Federalinės autotransporto žinybos (Kraftfahrt-Bundesamt) 2019 metų duomenimis, Vokietijoje parduota 3,6 mln. automobilių. Tai – pastarųjų 10 metų rekordas. Daugiau – 200-ais tūkstančių – buvo tik 2009 metais, kai vokiečiams iš biudžeto buvo mokamos nemenkos premijos už senų automobilių utilizavimą.

Pernai sparčiausiai didėjo itin rajų visureigių ir SUV pardavimai: pirmų buvo užregistruota 20,3% daugiau, nei ankstesniais metais; antrų – 21%. Beveik trečdalis 2019 metais parduotų automobilių priklausė būtent šioms dviems klasėms. O žinomiausio Vokietijoje automobilių eksperto, Duisburg-Essen universiteto profesoriaus Ferdinando Dudenhöfferio nuomone, šiais metais jų dalis dar padidės ir pasieks 34%.

Keliuose vis dažniau sutinkami ir automobiliai, kurių numeriuose po skaičių yra ir raidė „Е“. Tokie numeriai suteikiami elektromobiliams ir hibridams (Plug-in), tai yra, kuriuose du motorai – benzininis ir elektros. Tačiau bendroje 2019 metais parduotų automobilių masėje jų dalis tebėra nišinė – 1,8% elektromobilių ir 6,6% hibridų. Ir tokia padėtis yra, nepaisant valstybinių subsidijų įsigyjant ir mokesčių lengvatų eksploatuojant.

Kur įkrauti elektromobilį?

Tokio santūraus vokiečių automobilininkų požiūrio į elektromobilius priežastys – įvairios. Tai ir tiesiog pripratimas, ir kol kas aukšta tokių transporto priemonių kaina, ir neišvystyta elektros įkrovimo stotelių infrastruktūra. Tačiau skepsio netrūksta ir daugeliui ekologiniu požiūriu sąmoningų vokiečių.

Sumaištį kelia kai kurie tyrimai, kurių autoriai tvirtina, kad elektromobiliai klimato kaitos atžvilgiu net kenksmingesni už, tarkime, dyzelinius automobilius. Girdi, reikia atsižvelgti į ŠES dujų emisijas, sukeliamas ne tik elektromobilius eksploatuojant, bet ir gaminant, įkraunant ir utilizuojant.

Pavyzdys – respektabilaus ifo instituto atliktas tyrimas, kurį atliko instituto eksperto energijos klausimais Hans-Dieter Karl ir buvęs direktroius Hans-Werner Sinn.

Mercedes C 220 d vs. Tesla Model 3

Jie lygino bendrą anglies pėdsaką, kurį per savo automobilinį gyvenimą palieka dyzelinis Mercedes C 220 d (194 a.g.) ir kultinis elektromobilis Tesla Model 3 (351 a.g.).

Akumuliatoriuose naudojamo ličio, kobalto ir mangano gavybai reikia labai daug energijos. Todėl, tyrimo autorių skaičiavimais, vieni baterijai, tarnausiančiai 10 metų, pagaminti, išskiriama 11-15 tonų CO₂. Taigi, per metus 15 000 km nuvažiuojanti Tesla palieka po 73-98 gramus anglies dvideginio kiekvienam kilometrui.

O atsižvelgus į tai, kad nemenka dali elektros energijos, kuria įkraunamas elektromobilis, gaunama anglį naudojančiose elektrinėse, tai, ifo skaičiavimais, tokio elektromobilio šiltnamio dujų šleifas dar didesnis – 156-181 g/km. Atitinkamas Mercedes rodiklis – 112 gramų СО₂ kilometrui.

ADAC pasisako už dujomis varomas mašinas

Šio tyrimo oponentų, konkrečiai, Vokietijos transporto ministro, Federalinės aplinkos apsaugos žinybos (Umweltbundesamt) ir Ifeu instituto Heidelgerbe vertinimu, lyginti būtent šiuos du automobilius nėra teisinga – jų galia pernelyg skiriasi.

Vokietijos automobilių klubas ADAC į tokius priekaištus atsižvelgė ir palygino tos pačios klasės automobilius Golf su skirtingais varikliais – benzininiu, dyzeliniu, dujiniu, hibridiniu ir grynai elektriniu.

Remiantis šio tyrimo rezultatais, ekologiškiausias – automobilis, naudojantis suskystintas dujas su 15% biometano, o elektrinis – blogiau ir už benzininį ir net dyzelinį. ADAC skaičiavimu, kad elektromobilio anglies pėdsakas taptų mažesniu už varomo benzinu, reikia per 8 su puse metų nuvažiuoti 127 500 km, o norint aplenkti dyzelinį – per 16 metų ir 6 mėnesius sukarti 219 000 km.

Akumuliatorių gamyba – komercinė paslaptis

Elektromobilių naudojimo šalininkai nurodo tokių tyrimų trūkumus. Peter Kasten iš Öko-Instituto Freiburge atkreipia dėmesį, kad įvertinti CO₂ emisijas, gaminant akumuliatorius – sudėtinga. Jis pažymi, kad „gauti duomenų apie akumuliatorių baterijų gamybą itin sunku, nes jie yra įmonės komercinė paslaptis“. Todėl ir išvadas daryti, remiantis tokiais vertinimais – neapdairu.

Tiesa, Anika Regett iš Energetikos įmonių tyrimo centro (FfE), visgi pripažįsta, kad „elektromobilių gamyba nusileidžia įprastų“. Tačiau elektros motoro naudingo veikimo koeficientas (NVK) yra gerokai didesnis, todėl „elektromobilis kilometrui kelio sunaudoja mažiau energijos“ ir yra tampa ekologiškesniu už benzininį jau po 50 tūkstančių kilometrų, teigia ji.

Kuo daugiau AEŠ, tuo ekologiškesni elektromobiliai

ADAC skelbia kitus skaičius, nes (kaip ir ifo ekspertai) atsižvelgia į Vokietijos energetinio balanso struktūros pastovumą, darydami prielaidą, kad ir 2030 metais jis liks nepakitęs – su iš anglies išgaunamos energijos dalimi, didesne nei 35%. Tačiau Vokietijoje nuspręsta vėliausiai iki 2038 metų uždaryti visas anglį naudojančias elektrines, išskiriančias itin daug СО₂.

O ir pernai jos veikė puse pajėgumo – dėl ES išaugusio anglies dvideginio emisijos mokesčio (СО₂-sertifikatų) tai nerentabilu. Visų 2019 metų duomenų dar nėra, tačiau pirmą pusmetį – lyginant su tuo pačiu 2018 metų periodu – rudąją anglį naudojančios elektrinės pagamino 20,7% mažiau elektros, o akmens anglį – 23,7%

Tuo tarpu vėjo, saulės, vandens ir biomasės dalis kasmet didėja. Anika Regett savo skaičiavimuose naudoja 29% AEŠ dalį. Gi iš tikrųjų jau 2018 metais ši dalis Vokietijoje buvo 37,5%, išankstiniais vertinimais, pernai – 42,6%. O remiantis Vokietijos vyriausybės planais, iki 2030 metų, ne mažiau nei 65% šalyje pagaminamos elektros energijos bus ekologiškai švari.

Atitinkamai, elektromobilių gamyba ir eksploatacija kasmet bus vis ekologiškesnė, pažymi Svenja Schulze ekspertai jos ministerijos interneto svetainėje publikuotoje ataskaitoje. Jų manymu, jau dabar tokie automobiliai 16% švaresni už dyzelinius ir 27% – už benzininiu. O iki 2025 metų atotrūkis dar išaugs. Vidutinė benzininio automobilio emisija per visą jo gyvenimą, remiantis jų skaičiavimais, bus 168 gramai СО₂ kilometrui kelio, dyzelinio – 148 gramai, o elektrinio – 101 gramas.

„Kalbant apie klimato apsaugą, lengvųjų automobilių sferoje elektromobiliams alternatyvos nematau“, – reziumuoja Peteris Kastenas iš Öko instituto Freiburge.

Komentarai (12)