NASA stažavęsis vilnietis: apie išskirtinę galimybę, įdomius projektus ir kaip „viskas kuriama procesą pirmiausiai simuliuojant kompiuterinėje aplinkoje“  ()

Vilnietis Povilas Piartli sako, kad mokydamasis mokykloje nežinojo, ką norėtų studijuoti, nes jį domino ir mechanika, ir elektronika, ir programavimas. Vis dėlto netrukus jaunuolis atrado mechatroniką – studijas, apjungiančias visus jį dominančius dalykus, ir atvėrusias duris į NASA.


„Mokykloje mokiausi labai gerai ir galėjau rinktis bet kokias studijas. Peržiūrėjęs jų programas labiausiai susidomėjau mechatronika ir robotika. Paaiškėjo, kad robotika yra mechatronikos dalis, tad pasirinkau pastarąją.

Skaitomiausi Naujausi

 

Norėdamas įsitikinti, ar man tokios studijos patiks, paskutiniame mokyklos trimestre nutariau pasidaryti robotuką. Nusipirkau įvairių varikliukų, ratų ir valdiklių. Rezultatas nebuvo tobulas, nes variklius pirkau be pavarų dėžių, tad mano robotukas nepajudėjo iš vietos. Vis dėlto pats procesas buvo įdomus ir dar labiau pastūmėjo mane į mechatroniką“, – šypsosi Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto mechatronikos absolventas.

Pirmasis kūrinys – šviesą sekantis robotukas

Pasak P. Piartli, mechatronikos studijos yra inžinerinės, čia labiausiai reikia matematikos, taip pat puikaus erdvinio suvokimo, nes mokomasi kompiuterinės braižybos, ir kažkiek supratimo apie elektrą. Jis sako, kad studijas palengvintų ir bent bazinės programavimo žinios, tačiau programuoti galima išmokti ir jų metu.

„Studijų metu itin daug dėmesio skiriama praktiniams užsiėmimams. Studentai įgyja įvairių įgūdžių: metalo liejimo, frezavimo, elektros grandinių sujungimo, 3D projektavimo, robotų programavimo, kuris įdomus tuo, kad užduotį reikia susigalvoti pačiam, pavyzdžiui, robotas turi judėti palei sieną.

Nors praktinės veiklos buvo daug, man jos norėjosi dar daugiau. Dar pirmo kurso metu su keletu draugų pasiėmėme jau sukonstruotą robotuką be elektronikos ir, panaudoję nuo mano ne itin sėkmingo mokyklinio bandymo likusią įrangą, pagaminome šviesą sekantį robotą“, – prisiminimais dalijasi pašnekovas.

Vėliau Povilas pasakoja kūręs jau didesnius projektus: linijos sekimo robotą varžyboms, robotą-platformą, skirtą krovinio pervežimui ir turintį pakankamai galios, kad galėtų į kalniuką užvežti žmogų.

Paklaustas, kur buityje galima išvysti mechatronikos rezultatų, jis pradeda vardinti: tai ir mikrobrangų krosnelės, šaldytuvai, išmanūs skrudintuvai ar modernesnės orkaitės – visi šie įrenginiai yra mechatronikos kūriniai. Taip pat pramonėje naudojami gamybos įrenginiai, nes juos valdo ne žmogaus ranka, o elektronika.

Su technologijomis susijusios studijos domina vis daugiau jaunų žmonių, o daugelis stengiasi žinių bei įvairiapusės patirties įgyti dar mokyklose, dalyvaudami įvairiuose projektuose. Vienas tokių – „Prisijungusi Lietuva“, siūlantis 14-29 metų amžiaus jaunimui skaitmeninius įgūdžius tobulinti dalyvaujant įvairiuose renginiuose: kūrybiniuose konkursuose, dirbtuvėse, hakatonuose.  

„Projektą vykdome jau dvejus metus ir pastebime, kad būtent originalaus formato ir kūrybinio bei analitinio mąstymo reikalaujantys renginiai sulaukia itin daug jaunų žmonių dėmesio. Jie skatina moksleivius išsamiau domėtis informacinėmis technologijomis, programavimu, ugdo kūrybiškumą bei saviraišką. Taip pat skatina savanorystę – viena iš mūsų projekto veiklų yra e. skautų tinklas, kurio nariais tapę jaunuoliai prisideda prie vietos bendruomenės narių skaitmeninių įgūdžių tobulinimo. Skaičiuojame, kad šiuo metu visose apskrityse vykstančiuose renginiuose nuotoliniu būdu dalyvaus apie 10 tūkst. jaunuolių“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

 

75 kilogramai įrangos iš Kinijos

P. Piartli sako, kad mechatronikos studijos tapo jo bilietu į NASA (JAV Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administraciją) – ten stažuotis vaikinas išvyko laimėjęs konkursą. „Stažuotės metu dirbau prie dviejų projektų. Vienas jų – vadinamas „tensegrity“ robotas, kuriam kurti nenaudojamas lenkimas, tik gniuždymas ir tempimas, todėl robotas yra atsparesnis smūgiams bei kritimams, tačiau jį yra sudėtingiau valdyti. Jo išvaizda tikrai neatitinka įsivaizdavimo, kaip robotas gali atrodyti – tai tarsi rutulys iš strypų ir kabelių.

Antrasis projektas, prie kurio prisijungiau – bandymai su dronu, kuris buvo iššaunamas į orą, kad skrisdamas filmuotų ir padėtų sudaryti paviršiaus 3D žemėlapį. Pirmieji bandymai baigdavosi drono sudužimu ir jo gabaliukų ieškojimu, daugiau nei pusė vaizdo įrašo būdavo tiesiog dangus, tačiau po kurio laiko jau turėjome droną, kuris atlaikydavo daugiau negu vieną bandymą ir filmuodavo nebe dangų, o žemę, ko ir reikėjo. Tai leido man dar aiškiau suvokti, kad norint įgyvendinti idėją reikia itin daug atkaklumo ir darbo, o net ir NASA ne visada viskas pavyksta iš pirmo karto“, – aiškina jis.

 

 

Stažuotėje vaikinui į akis labiausiai krito tai, kad didžiąją laiko dalį darbas vyksta prie kompiuterio. Jis sako, kad nors yra mechatronikos inžinierius, daugiau kaip pusę stažuotės laiko praleido programuodamas. Įspūdį paliko ir tai, kad beveik viskas kuriama pirmiausiai simuliuojant procesą kompiuterinėje aplinkoje.

Vėliau vaikinas išvyko į Kiniją, Pekino technologijos institutą, studijų mainams. Jis sako, kad Kinijoje atsiskleidė daug naujų mechatronikos privalumų ir subtilybių, ir juokiasi, kad iš svečios šalies grįžo su keliasdešimčia kilogramų lauktuvių sau. „Laisvalaikiu kartu su kambariokais tyrinėjome vieną milžinišką tik Kinijos rinkai skirtą internetinės prekybos platformą „TaoBao“. To rezultatas – namo grįžau su 75 kg sveriančiu bagažu, kuriame buvo daugiausiai įvairi įranga mano ateities projektams“, – pasakoja jis.

 

P. Piartli tikina, kad mechatronikos studijos yra itin geras pasirinkimas tiems, kam patinka daug dalykų ir jie negali išsirinkti – mechatronika leidžia pasirinkti viską. Jis atkreipia dėmesį, kad studijuojant reikia priprasti dažnai mokytis kažko naujo, nes kiekvienas projektas yra unikalus. Pagrindinės savybės, kurios labai reikalingos studijuojant mechatroniką – tai noras tobulėti, o susidūrus su kliūtimis bei problemomis jų neignoruoti, išmokti jas spręsti.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(4)
(0)
(4)

Komentarai ()