Naujo pasaulinio karo grėsmė? Artimiausiu metu Kinija gali užpulti Taivaną – grasina net JAV priklausančiai teritorijai (Video)  ()

Demokratinis Taivanas gyvena nuolat jausdamas Kinijos invazijos grėsmę, kurios vadovai salą laiko savo teritorijos dalimi ir kurią jie pažadėjo vieną dieną atsiimti.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2021-03-15 Naujo pasaulinio karo grėsmė? Artimiausiu metu Kinija gali užpulti Taivaną – grasina net JAV priklausančiai teritorijai (Video)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

JAV Azijos ir Ramiojo vandenyno laivyno vadas Philipas Davidsonas teigia, kad Pekinas nori perimti Vašingtono lyderio vaidmenį pasaulyje iki 2050 m.

Kinija gali užpulti Taivaną per ateinančius šešerius metus, kai Pekinas paspartins Amerikos karinės galios išstūmimą Azijoje, perspėjo aukščiausias JAV vadas.

„Aš nerimauju, kad Kinija spartina savo ambicijas išstumti Jungtines Valstijas ir mūsų vadovaujamą vaidmenį taisyklėmis pagrįstoje tarptautinėje tvarkoje iki 2050 m.“, - sakė vyriausiasis Vašingtono karininkas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione admirolas Philipas Davidsonas.

„Taivanas akivaizdžiai yra vienas iš Kinijos užmojų. Ir aš manau, kad grėsmė yra akivaizdi per šį dešimtmetį, iš tikrųjų per ateinančius šešerius metus “, - sakė jis JAV Senato ginkluotų tarnybų komiteto posėdyje.

 „Mes vertiname riziką, kuri gali paskatinti Kiniją vienašališkai pakeisti esamą padėtį, kol mūsų pajėgos galės veiksmingai reaguoti“, - sakė jis.

Kinijos Respublika (oficialus Taivano pavadinimas) susikūrė pilietinio karo pabaigoje 1949 m., kai nacionalistinio Kuomintango partija pralaimėjusi karą evakavosi iš žemyno. Pekine valdančioji Kinijos komunistų partija niekada nevaldė Taivano, tačiau mano, kad tai yra Kinijos dalis, kurią prireikus ji atgaus jėga. Taivano vadovybė ir vis didesnė gyventojų dalis atmeta idėją, kad jis yra Kinijos dalis, o įtampa tarp abiejų šalių išlieka didelė, nes Pekinas nutraukė oficialius ryšius su Taivanu po 2016 m. dabartinės jo vadovės Tsai Ing-weno išrinkimo.

 

Įtampą dar labiau padidino išaugę JAV ginklų pardavimai ir diplomatiniai vizitai į Taivaną paskutiniaisiais Donaldo Trumpo prezidentavimo etapais, JAV nesutariant su Kinija dėl  prekybos ir nacionalinio saugumo. Reaguodama į tai, Kinija ne kartą grasino „atsakomosiomis priemonėmis“ ir atnaujino savo karinę veiklą Taivano sąsiauryje ir šalia jo.

Analitikai yra skirtingos nuomonės dėl galimo konflikto ir pažymi, kad Pekinas taip pat naudoja prekybą ir diplomatinę įtaką Taivanui izoliuoti. Taip pat vis didesnį susirūpinimą kelia Kinijos „pilkosios zonos“ taktika, pavyzdžiui, jūros gilinimas aplink ginčijamas salas.

 

Vašingtonas 1979 m. Taivano diplomatinį pripažinimą iškeitė į Kinijos Liaudies Respublikos, tačiau jis vis dar yra svarbiausias salos neoficialus sąjungininkas ir karinis rėmėjas. Dešimtmečius JAV buvo vykdoma strateginio dviprasmiškumo atgrasymo politika, atsisakant pasakyti, ar invazijos atveju ji kariškai galėtų padėti Taivanui. Savo pasirodyme Senato posėdyje Davidsonas pasiūlė tai iš naujo įvertinti.

Bideno administracija kol kas nenurodė, ar pakeis politiką dėl Taivano, tačiau suteikė Taivanui optimizmo dėl tolesnės paramos. Valstybės departamentas sausio mėnesį pareiškė, kad JAV įsipareigojimas salai yra „tvirtas“, o faktinis Taivano ambasadorius JAV buvo oficialiai pakviestas į Bideno inauguraciją – precedento neturintį žingsnį nuo 1979 m.

Kinija taip pat pareiškė dideles teritorines pretenzijas į ištekliais turtingas teritorijas Pietų Kinijos jūroje ir netgi kelia grėsmę Amerikos Guamo salai, teigia Davidsonas.

„Šiandien Guamas yra taikinys“, - perspėjo jis, primindamas, kad Kinijos kariuomenė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame imituojamas išpuolis prieš salos bazę, labai panašią į JAV įrenginius Diego Garcia ir Guame.

 

Jis paragino įstatymų leidėjus patvirtinti priešraketinės baterijos „Aegis Ashore“ įrengimą Guame, galinčią perimti galingiausias Kinijos raketas skrydžio metu.

Guamą „reikia apginti ir pasiruošti ateityje kilsiančioms grėsmėms“, - sakė Davidsonas.

Be kitų „Aegis“ raketinės gynybos sistemų, skirtų Australijai ir Japonijai, Davidsonas paragino įstatymų leidėjus skirti daugiau tolimojo ginklo ginklų, „kad parodytų Kinijai, jog tai, ko jie siekia, yra per daug“.

Nors Pentagonas teigė, kad jis pritaria tokių raketų dislokavimui regione, sąjungininkai Azijoje iki šiol prieštarauja tokiai idėjai.

Nepaisant to, Taivanas ir aplinkinės teritorijos išlieka vienu karščiausių taškų pasaulyje ir ateities įvykiai parodys, ar karas tikrai kils.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(48)
(7)
(41)

Komentarai ()