Iki šiol robotai, mokantys vaikščioti ant dviejų kojų, dažnai krisdavo. Paprastai taip atsitikdavo, kai jiems tekdavo eiti įkalnėn – tada jie krisdavo atgal. Tačiau tai jau praeitis – Europos mokslininkų grupė sukūrė robotą „RunBot“, kuris moka nekrisdamas vaikščioti bet kokiu reljefu. Tarp jo kūrėjų – ir lietuvio pavardė.
Žurnale „Public Library of Science Computational Biology“ skelbiama, kad penki Europos robototechnikos specialistai – Florentinas Vergeteris (Florentin Woergoetter), Poramatas Monunpongas (Poramate Manoonpong), Tao Gengas (Tao Geng), lietuvis Tomas Kulvičius, dirbantis Getingeno universitete Vokietijoje, ir Berndas Poras (Bernd Porr) – sukūrė robotą, kuris vaikšto beveik taip pat greitai kaip žmogus ir nekrinta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Kuriant šį robotą buvo pasitelktas žmogaus ir gyvūnų vaikščiojimo mechanizmas, kurį 1930 m. aprašė rusų mokslininkas Nikolajus Beršteinas. Jis teigė, kad smegenys į vaikščiojimo reguliavimo procesą įsitraukia tik tada, kai kinta kai kurie parametrai, pavyzdžiui, reljefas arba kelio nuolydis. Visą likusį laiką ėjimo judesius reguliuoja vietiniai nervai.
Paprasti roboto „RunBot“ žingsniai kontroliuojami pagal duomenis, kuriuos kompiuteris gauna iš jutiklių (sensorių), esančių roboto sąnariuose ir pėdose, – šiuos mechanizmus sąlygiškai galime vadinti žmogaus kūno dalių pavadinimais. Vietinis kontroliavimo mechanizmas neleidžia per daug įsitempti sąnariams ir duoda komandą pradėti kitą žingsnį. Jis įmontuotas tarp roboto kojų sąnarių ir stuburo. Bet jeigu reljefas smarkiai kinta, pavyzdžiui, ima kilti, tada įsijungia aukštojo lygio mazgai, atsakantys už mokymąsi.
Getingeno universiteto profesorius F. Vergeteris taip aiškino „RunBot“ mokymosi procesą: „Kai mūsų robotas pirmą kartą susiduria su kylančiu reljefu, žemojo lygio grandys „nusprendžia“, kad galima toliau į viršų eiti nieko nekeičiant. Tačiau tai klaidingas sprendimas, ir robotas griūva atgal. Štai tada ir įsijungia kiti jutikliai, o kartu su jais – ir aukštesnioji mokomoji grandis. Kritimo patirtis robotui parodo, kad reikia kažką keisti.“
Robotas iš savo klaidų mokosi panašiai kaip vaikas. „Kol vaikai mokosi vaikščioti, į mokymo procesą aktyviai įtraukiamos smegenys, o kai išmoksta, viskas vyksta automatiškai“, – sakė profesorius. Anksčiau sukurti panašūs robotai galėjo vaikščioti tik todėl, kad apskaičiuodavo kiekvieną judesio milisekundę. „Žinoma, technologijos leidžia ir taip vaikščioti, bet tokia eisena labai nerangi. Žmogus vaikšto kitaip – dauguma jo ėjimo judesių yra inertiški, tiesiog nieko negalvodami judame pirmyn. Todėl norim, kad ir mūsų robotas vaikščiotų kaip žmogus“.
Mokslininkai pasirengę dar tobulinti savo „RunBot“, kad jis vaikščiotų sparčiau ir greičiau prisitaikytų prie kintančio reljefo.