Ar liksime tik energetiniu užkampiu?  (8)

Kol Lietuva galvoja, kaip užtikrinti savo energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, ši mąsto, kaip susijungti su Vakarų Europa? Maskva dar 2002-aisiais Europai pasiūlė sukurti bendrą energetikos sistemą nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Idėjos lyderiai – Vokietijos „E.ON Netz GmbH“ ir Rusijos „RAO JES“ atliko studiją ir įrodė, kad tai įmanoma. Pernai dokumentas pristatytas Briuselyje.

Praeitų metų gruodį – kalėdinė dovanėlė: Briuselyje pristatyta Rusijos iniciatyva parengta studija, kuri įrodo, kad nėra kliūčių sujungti Europos ir Rytų energetines sistemas.

Ką toks scenarijus reikštų Baltijos šalims, aišku, tik žvilgtelėjus į parengtą dokumentą: visos trys Baltijos šalys lieka vadinamojoje IPS/UPS teritorijoje. Taip pavadinta Maskvos dispečerių reguliuojama bendra energetinė sistema. Tuoj už Lietuvos, Lenkijoje prasideda europinė UCTE. Pateiktame žemėlapyje pažymėtas veikiantis „Estlink“ kabelis su Suomija. Ir jokių jungčių su Švedija ar Lenkija. Kam?

Su Vakarų Europa jungsimės per Ukrainą. Taip esą pigiau. Dabar tik galime svarstyti, kodėl stringa Lietuvos strateginiai planai Švedijoje ar Lenkijoje.

Į vadinamąją IPS/UPS kompaniją dar priglaustos Suomija ir Mongolija. Rusiškųjų net septynios – veiks atskiri Sibiro, Uralo, Volgos, Šiaurės Vakarų, Kaliningrado ir Centro „RAO JES“ padaliniai.

Anot dokumento autorių, užsitikrintas projekte dalyvaujančių šalių politinių struktūrų palaikymas, viskas suderinta su įgaliotais energetikų atstovais.

„Rusijos atstovai kreipėsi dar prieš keletą metų. Natūralu, kad tokios studijos viena šalis atlikti negali. Visos šalys, kurioms vienaip ar kitaip daroma įtaka tokių prisijungimų, negali ten nedalyvauti – Baltijos šalys taip pat buvo pakviestos į tą studiją ir dirbo darbo grupėje. „Lietuvos energija“ taip pat dalyvavo“, – sako Darius Masionis, „Lietuvos energija“ vadovas.

„Lietuvos energija“ teigia, kad trys Baltijos šalys kovą kreipėsi į UCTE – ketinama aiškintis, ar yra galimybių savarankiškai prisijungti prie Europos. Penktus metus kalbama apie galimybę steigti „Baltijos žiedą“. Jame dalyvautų vienuolika valstybių ir, žinoma, Rusija. Kol kas tai lieka tik kalbomis.

Kai kurie europarlamentarai sako, kad šiuo metu faktiškai vyksta Briuselio ir Maskvos dialogas ir gali būti priimti lemiami sprendimai.

„Taigi vyksta derybos tarp dviejų partnerių. Mums atstovauja Rusija su centru Maskvoje. Dalyvauja ir Lietuva. Kyla klausimas, kaip Lietuva dalyvauja tokiame projekte, kai siekiama sujungti visą Rusijos sistemą su Vakarų ta vadinama UCTE koordinavimo sistema“, – sako Danutė Budreikaitė, Europos Parlamento Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto narė.

Jos teigimu, „pernai gruodžio mėnesį ir Lietuva pasirašė tą studiją, kad ateityje sistemų sujungimas įmanomas ir reikalingi tik kai kurie techniniai, ekonominiai parametrai bei teisinės bazės suderinimas“.

„Tai yra, mums nereikia prie nieko jungtis, mus prijungs Rusijos energetinės sistemos jos sudėtyje. Kiek žinau, Lietuvos pusę atstovavo A. Ignotas, pasirašinėjo dokumentus. Tikriausiai jis kieno nors įgaliojimu pasirašinėjo. Ir kokia aplamai mūsų energetikos strategija? Ar mes norime saugumo suverenumo ir tada jungčių lygiaverčiais pagrindais, ar visuomenei nežinant mus įjungia į sistemą, nuo kurios mėginame atsiriboti? Tam tikra energetikų grupė, klanas daro energetikos projektus“, – mano D. Budreikaitė.

Prieš penkerius metus tuometis „Inter RAO JES“ vadovas Ivanas Abramovas pabrėžė, kad Lietuvos energetikos sistema Rusijai svarbi dėl tranzito į Kaliningradą. Reikia bendrauti. Tais pat 2004-aisiais rusai surado bendraminčių tarp Kauno energetikų.

Įsteigta Rusijos atstovė Lietuvoje „Energijos realizacijos centras“. Jam atiduota visa elektros rinkos kontrolė.

„Ne kartą vienareikšmiai pasakėme, kad su didžiausia pasaulyje bendrove „RAO Rosija“ – ji yra pati galingiausia elektros bendrovė pasaulyje – mes negalime muštis, galime tik bendrauti“, – 2004 metų lapkritį kalbėjo tuometinis „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis.

Licencijos išdavimą „Inter RAO JES“ padaliniui laiminęs Ūkio ministerijos sekretorius teigė turįs atminties sutrikimų.

„Čia kažkas negerai, interviu nebus. Duokit klausimus. Vaikystėje mano galva buvo sumušta, nieko neprisimenu“, – tuomet sakė Anicetas Ignotas.

Tačiau tai jam dar ilgą laiką netrukdė atstovauti Lietuvai Rusijos IPS/UPS ir Europos UCTE energetinių sistemų sujungimo techninio-ekonominio pagrindimo svarstymuose.

Po Seimo rinkimų šių ponų valdiškuose postuose neliko, tačiau „Energijos realizacijos centras“ skelbiasi pasirengęs užtikrinti elektros tiekimą po atominės uždarymo. Ir tai gali būti netušti žodžiai: šios bendrovės veiklą kuruoja tiesiogiai Rusijos premjero dešinioji ranka – vicepremjeras Igoris Ščecinas.

Jei bus įgyvendinti ir pernai gruodį Briuselyje laiminti Maskvos planai, Lietuva liktų energetiniu užkampiu, svarbiu tik kaip tranzitinė valstybė į Kaliningradą.

Joana Lapėnienė
LTV „Savaitė“

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Joana Lapėnienė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)