Lietuvoje pastatyta viena iš pirmųjų vertikalių vėjo jėgainių  (35)

Molėtų rajone, Gruodžių kaime, atidaryta pirmoji Baltijos šalyse asmeninio naudojimo vertikalioji vėjo jėgainė TASSA, praneša Utenos apskrities žinios. Tai tuo pačiu apskritai viena iš pirmųjų vertikalių jėgainių Lietuvoje. Ji sukurta „TASSA-GmH“ vertikaliųjų vėjo jėgainių kūrėjų. Vokietijoje panašios jėgainės pradėjo veikti 2005 metais.


Vokiečių firmos jėgainių kūrėjų atstovai Lietuvoje UAB „TASSA Baltic“ ir UAB „Trendence“ pastarosios firmos direktorės Teresės Morkūnienės kaimo sodyboje Molėtų rajone pastatė ir paleido jėgainę. Molėtų rajone netrukus atsiras dar viena. Paleidžiant jėgainę energetikos specialistai prognozavo, kad Lietuvoje vėjo jėgainių, tap jų – ir vertikaliomis mentėmis – bus tūkstančiai.

Vertikalios jėgainės kaip tokios dar tik dabar braunasi į rinką. Apie jų veikimą bei privalumus, lyginant su įprastinėmis jėgainėmis, mes jau rašėme šiame straipsnyje. Ten pat surasite daugybę skaitytojų komentarų apie tokių jėgainių konstravimą bei kitus dalykus.

Pasak gamintojų, vertikaliosios jėgainės nekelia jokio triukšmo. Jų stiebo aukštis 6,45 m, viršuje pritvirtintas rotorius – 2 m, bendras įrenginio aukštis – 9,88 m. Rotorių suka sparnai, lygiagretūs su stovu.

Jėgainės pagrindiniai komponentai: pamatai (1–1,5 metro žemėje), stiebas, rotoriaus sparnai, besisukantys viršuje aplink stovą, srovės keitiklis arba srovės keitiklis ir 1000 litrų karšto vandens ruošimo talpa. Jėgainės darbui pakanka 3 metrų per sekundę vėjo greičio. Jėgainė turi automatiškai reguliuojančių stabdžių sistemą, kurie prisitaiko prie vėjo greičio. Tik esant didesniam kaip 51 metrai per sekundę vėjo greičiui įrenginį reikia stabdyti.

Tvirtinama, jog 5 kW galios asmeninio naudojimo jėgainė per metus pagamina 10–12 tūkstančių kilovatvalandžių elektros energijos. Jos pakanka vidutinio dydžio individualios sodybos apšvietimui ir šildymui.

Be to, vertikaliosios jėgainės įrengimui individualioje sodyboje nereikia ruošti atskiro projekto, detaliojo plano ir įveikti vadinamųjų biurokratinių formalumų, kurie nemažai kainuoja, nes įrenginys atitinka visus Lietuvos ir tarptautinius poveikio aplinkai standartus. Jos sumontavimas trunka 3–4 dienas.

Įmonės atstovai įsitikinę, jog tokios jėgainės yra ilgaamžės - tvirtinama, kad ji be remonto dirbs 20 metų. Galbūt apie 15-tuosius darbo metus gali prireikti pakeisti vieną guolį, perdažyti rotoriaus sparnus.

Tiesa, Žemės ūkio ministerijos atstovas sakė, kad vadovaujantis Europos Sąjungos įstatymais, šios jėgainės įrengimo kaštai nekompensuojami sodybų šildymui, apšvietimui.  Pusę kaštų jėgainės įrengimui galima kompensuoti, jei energija naudojama gamybai: grūdų džiovinimui, gyvulių fermos įrengimams ir kt. Tačiau bus siekiama, kad ne gamybos poreikiams statomos jėgainės kaštai būtų nors dalinai kompensuojami. Daugelis Vakarų šalių Vyriausybių kompensacijomis ir kitais būdais skatina tokių elektrinių statybą.

Pilną Stanislovo Račo parengtą straipsnį apie šias jėgaines bei tendencijas skaitykite Utenos apskrities žiniose.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(5)
(0)
(3)

Komentarai (35)