Lietuvos mokslininkai prieštarauja siekiams statyti naujas hidroelektrines  (18)

Lietuvos mokslininkai prieštarauja verslininkų norams statyti naujas hidroelektrines ant Nemuno ir kitų šalies upių šias užtvenkiant.

Anot mokslininkų, tokios elektrinės Lietuvos lygumose neefektyvios, tačiau jas pastačius, būtų padaryta didelė žala aplinkai.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai pranešė įteikę Vyriausybei kreipimąsi, kuriame atkreipia dėmesį, kad "pasinaudojant ekonominiu sunkmečiu ir artėjančiu Ignalinos atominės elektrinės uždarymu įvairios valstybinės įstaigos užverstos hidroenergetikos verslo atstovų raštais, reikalaujančiais panaikinti Vandens įstatymo pataisas, draudžiančias statyti užtvankas ant Nemuno ir kitų ekologiniu bei kultūriniu požiūriais vertingų upių".

Anot pranešimo, aplinkosaugos institucijos vienos nebepajėgios atlaikyti šio spaudimo. Kreipimąsi teigia pasirašę per 20 žinomų mokslininkų, iš jų keturi mokslinių institutų direktoriai, šeši Mokslų akademijos nariai.

Mokslininkų nuomone, Lietuvos kaip lygumų krašto gamtinės sąlygos nėra palankios hidroenergetikos plėtrai ir statant užtvankas ne tik sutrikdoma vertingiausių žuvų migracija, bet ir tenka paskandinti vertingiausių, išskirtine biologine įvairove pasižyminčių apsauginių miškų, daugiamečių pievų bei ariamų žemių plotus.

"Taip be materialinės žalos yra padaroma žala upių slėnių kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, sunaikinamos retų augalų ir gyvūnų rūšių buveinės, sukeliama aktyvi krantų erozija, pažeidžiamas saugomų teritorijų režimas bei sukeliama daug socialinių problemų", - tvirtina akademikai.

Jų teigimu, hidroenergetikos ekonominė nauda dėl mažo lygumų kraštų upių energetinio potencialo yra labai ribota ir nesilaikant jokių aplinkosauginių apribojimų patvenkus visas Lietuvos upes, būtų galima patenkinti apie 7 proc. Lietuvos elektros energijos poreikių.

Pavyzdžiui, prieš 5 metus planuota statyti Alytaus hidroelektrinė ant Nemuno, anot pranešimo, būtų patenkinusi tik pusę to meto Alytaus medvilnės kombinato poreikių, o būtų užtvindyta per tūkstantį hektarų miškų ir beveik antra tiek žemės ūkio naudmenų.

"Teiginiai apie nežymų mažųjų hidroelektrinių poveikį aplinkai teisingi tik kalnuotose šalyse. Tuo metu Lietuvoje, kur vidutinė veikiančių mažųjų hidroelektrinų galia sudaro viso labo 250 kW, o vienos tokios hidroelektrinės užtvindomas plotas siekia beveik 60 ha, visos dabartiniu metu veikiančios mažosios hidroelektrinės pagamina vos 0,5 proc. reikiamos elektros energijos, o užtvindytas žemės plotas sudaro beveik 5000 ha", - aiškinama pranešime.

Mokslininkai siūlo gaminti energiją aplinkosauginiu požiūriu palankesnių bei ekonominiu požiūriu efektyvesnių alternatyvių energetikos šaltinių pagalba - gali būti panaudota vėjo energetika, biomasės deginimas, geoterminė energija ir kt.

"Tam, kad pagamintume tą patį kiekį elektros energijos kaip viena šiuolaikiška 2,5 MW galingumo vėjo jėgainė, reiktų pastatyti septynias vidutinio dydžio mažąsias hidroelektrines ir užtvindyti virš 400 ha Lietuvos žemės", - teigia mokslininkai.

Taip pat siūloma įrenginėti hidroturbinas ant esam užtvankų - vykdant melioraciją Lietuvoje buvo pastatyta beveik 1200 užtvankų, kurių nemaža dalis gali būti panaudotos hidroenergetikos reikmėms.

"Taip pagaminamas papildomas elektros energijos kiekis prilygtų trims ketvirtadaliams dabartiniu metu mažosiose hidroelektrinėse pagaminamos energijos kiekiui ir nereiktų papildomai užtvindyti kelių tūkstančių hektarų išskirtine biologine įvairove ir estetine bei kultūrine verte pasižyminčių teritorijų", - tvirtina mokslininkai.

Anot jų, dėl sukeliamų ekologinių problemų ir Bendrosios Europos Sąjungos (ES) vandens politikos direktyvos apribojimų hidroenergetikos plėtra ES šalyse senbuvėse praktiškai nebevyksta, kai kuriose šalyse (Vokietija, Prancūzija, Anglija) hidroelektrinės palaipsniui stabdomos ar demontuojamos.

Priminsime, jog dar visai neseniai Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Iššūkis Lietuvos energetikai: švaistyti galimybes ar pasinaudoti Europos Sąjungos patirtimi“ Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius pabrėžė, jog Lietuvai būtina atgaivinti sustojusią hidroelektrinių plėtrą.

Aut. teisės: bernardinai.lt
bernardinai.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (18)