Nuo pirmo „karščio spindulio“ paminėjimo H.G. Wellso „Pasaulių kare“ spinduliniai ginklai tapo vienu populiariausių mokslinės fantastikos elementų. Jie tapo klasikiniu technologinio pranašumo ženklu, tačiau šiandien šie ginklai jau nebėra fantazijos vaisius ir bus bandomi realiomis lauko sąlygomis.

Praėjusią savaitę pulkininkas leitenantas Johnas Dorrianas pripažino, kad JAV naujutėlaitė "Active Denial System" (ADS) buvo nugabenta į Afganistaną. Ji pirmą kartą bus naudojama aktyviuose kariniuose veiksmuose. Pasak karinės vadovybės, tai yra „nemirtinas, tiesiogiai nukreiptos energijos, prieš žmones naudojamas ginklas“. Tarp paprastų karių jis jau yra įgijęs paprastesnį pavadinimą – „skausmo spindulys“.

Palyginus su dauguma kitų kovinių ginklų, šis įrengimas atrodo visai nepavojingas – kaip vienas iš retransliavimo sunkvežimių, kuriuos galima pamatyti per didelius renginius. Tik šiuo atveju jame yra neįprastas naujasis ginklas, galintis sukelti smarkų diskomfortą pusės mylios nuotoliu ir nepadarantis jokios ilgalaikės žalos sveikatai. Bent jau taip teigia jo kūrėjai.

ADS veikia projektuodamas fokusuotą mikrobangų spindulį į žmogaus kūną. Jis įkaitina vandens ir riebalų molekules ant odos iki 50 laipsnių Celsijaus.

„Sunday Telegraph“ reporteris, 2007 m. išbandęs ADS veikimą, poveikį apibūdino kaip „nepakeliamai nemalonų jausmą, tarsi ką tik būtų atvertos karštos krosnies durelės“. Iškart kyla instinktas sprukti nuo spindulio ir ieškoti priedangos. Greitai po to karštis nuslūgsta.

Jau dabar karinės ir policijos pajėgos deda daug vilčių į ADS. Ši sistema turėtų padėti įvairiose operacijos pradedant įsisiautėjusių demonstracijų išvaikymu ir baigiant patikrinimo punktų saugumo užtikrinimu.

Technologija buvo plėtojama du dešimtmečius ir kainavo daugiau kaip 60 milijonų dolerių. Jos testavimas saugumo atžvilgiu tęsėsi 12 metų. Kiekviena nauja ADS sistema kainuoja 5 mln. dolerių.

Tačiau ADS nėra toks saugus, kaip aiškina JAV karinių pajėgų atstovai. Anot Dortmundo universitete dirbančio nemirtinų ginklų eksperto dr. Jürgeno Altmanno, šis ginklas „gali sukelti antro ir trečio laipsnio nudegimus. Jeigu jis paveiktų daugiau nei 20 proc. kūno, tai būtų pavojinga gyvybei.“

Kita vertus, paties aparato efektyvumu irgi abejojama. Lietus, sniegas ir rūkas sumažina jo efektyvumą, be to, jį gali blokuoti atspindinčios medžiagos, pavyzdžiui, aliuminio folija. Be to, miniose bus sudėtinga nustatyti tinkamą naudojimo atstumą ir intensyvumą. Be to, kai kurie taikiniai gali tiesiog neturėti galimybės pasprukti nuo spindulio ir rimtai nudegti.

Bet net jei ADS pasirodys netinkama, tebesitęsiantis spaudimas kaip įmanoma labiau sumažinti civilių mirčių skaičių turėtų tik skatinti panašių ginklų kūrimo procesus. JAV ir kitų Vakarų šalių karinės pajėgos jau nemažai metų testuoja sistemas, kuriose naudojamos padidinto ryškumo šviesos ar įvairių lygių garsai bei elektromagnetinės bangos.

Komentarai (4)