Ar bepiločiai sukels revoliuciją karyboje? Tai nebrangi ir universali ginklų sistema, kuri gali eliminuoti gerokai skaitlingesnį ir pažangesnį priešininką, tačiau yra kita medalio pusė  (1)

Po trumpo karo tarp Armėnijos ir Azerbaidžano viešoje erdvėje atsirado daug vaizdo įrašų, kur rodoma, kaip bepiločiai sėkmingai naikina taikinius, pasakoja Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis. Atrodytų, bepiločiai yra ta labai nebrangi ir universali ginklų sistema, kuri gali eliminuoti gerokai skaitlingesnį ir pažangesnį priešininką. Tačiau, kiek iš tiesų tame yra tiesos?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Anot D.Antanaičio, kaip ir kiekvienas dalykas gyvenime, taip ir ginkluotės sistemos turi mažiausiai dvi puses: teigiamas ir neigiamas.

„Bepilotė skraidanti sistema yra lygiai toks pat taikinys oro gynybai, kaip ir bet koks kitas orlaivis. Bepilotis yra matomas oro gynybos sistemai, bepilotį galima identifikuoti ir sunaikinti, kaip ir bet kokio tipo orlaivį“, – aiškina karininkas. Jo teigimu, tai priklauso nuo bepiločio dydžio (aptikimas radaru), bepiločio greičio, galimybės autonomiškai keisti kursą bei ryšių sistemos, kurią galima užblokuoti arba sėkmingai trikdyti.

Ginkluotės entuziastas pabrėžia, kad koviniai bepiločiai-savižudžiai (angl. loitering munition, LM) yra pigi alternatyva šturmo ir žvalgybos lėktuvams, raketoms arba artilerijai. „Naudojant LM, galima labai tiksliai nusitaikyti į taikinį ir jį sunaikinti tiek LM veikiant autonominiu režimu, tiek ir valdant operatoriui“, – nurodo karys.

Tačiau pasak jo, yra kita medalio pusė – paprastai LM yra pakankamai didelis ore skrendantis objektas, kurį galima identifikuoti radaru bei sunaikinti priešlėktuvinės gynybos ugnimi.

„Operatorius LM valdymui naudoja radijo ryšį, pozicijos nustatymui naudoja vienokią ar kitokią palydovinę pozicionavimo sistemą. Visas šias sistemas galima užblokuoti arba sutrikdyti pasinaudojus elektroninės kovos priemonėmis. Tokiu būdu bet koks LM panaudojimas yra beprasmis“, – pabrėžia D.Antanaitis.

Bet yra dar ir trečioji pusė. Atsargos majoro teigimu, LM tikrai geras ginklas prieš taikinius, kurie neturi arba turi ypač silpną priešlėktuvinę gynybą bei elektronines kovos priemones. „LM gali ženkliai sumažinti nepageidaujamą žalą, kai nuo taikinio sunaikinimo efekto nukenčia aplinkiniai objektai. LM yra labai nebrangus ginklas“, – aiškina karininkas.

Tačiau LM panaudoti konvenciniame kare, kai priešininkas visapusiškai stiprus, yra sudėtinga – kadangi tuomet reikia „nulaužti“ visą priešo oro gynybos sistemą. „Tai pasiekiama tuo atveju, kai panaudojama spiečiaus taktika. Kitaip tariant, ore yra tiek daug taikinių, kad priešo oro gynyba tiesiog nebesugeba visų sunaikinti ir taikinius vis tiek pasiekia tam tikras LM procentas“, – sako atsargos majoras.

 

Tačiau, pasak karininko, tam būtini keli faktoriai: LM radaro atspindys turi būti ypatingai mažas, LM turi veikti spiečiuje ir tarpusavyje „bendrauti“ bei derinti veiksmus be operatoriaus įsikišimo, LM greitis turi būti toks, kad galėtų „pralaužti“ priešo oro gynybos sistemą, ir turi būti kelios alternatyvios navigacinės sistemos.

Taigi, ar Armėnijos ir Azerbaidžano kare panaudoti LM būtų veiksmingi rimtame konvenciniame konflikte? D. Antanaitis mano, kad iš dalies taip.

„Su sąlyga, jeigu jie bus naudoti ypač trumpais atstumais, kur priešininko taikiniai nėra dengiami oro gynybos. Tačiau kiek tai efektyvu – didelis klausimas. LM paleidimui reikalingas paleidėjas, valdymo punktas, LM konteineriai ir panašiai. Kalbant apie 5-10 km atstumą, tokie LM paleidimo punktai tampa prioritetiniu taikiniu ir būtų naikinami pirmoje vietoje“, – aiškina D.Antanaitis.

Be to, jo manymu, tokioje situacijoje LM technologijos neišsprendžia problematikos, tik nelabai efektyviai papildo jau esamas priemones: minosvaidžius, raketinius kompleksus, artileriją, šaulių ginklus, automatinius granatsvaidžius ir panašiai.

 

Karininko nuomone, LM galėtų būti efektyvus ginklas šiomis sąlygomis: mažas radaro aptikimas, didelis greitis, galimybė keisti aukštį ir kryptį, visiška autonomija ir absoliutus oro erdvės užtvindymas, kad priešo oro gynyba tiesiog nesugebėtų laiku ir tiksliai naikinti taikinius. „Papildomai labai svarbi ir navigacinė sistema, kuri turi atlikti LM navigaciją tuo atveju, jeigu viena ar kelios naudojamos sistemos yra užblokuotos“, – priduria ginkluotės entuziastas.

Pasak jo, Armėnijos ir Azerbaidžano karo vaizdo įrašai atrodo įspūdingai, tačiau dar įspūdingiau yra technologinis tokios taktikos vertinimas. „Mūšio erdvėje nėra vietos mistikai – yra priemonės ir yra kontrpriemonės. Ir mūšio sėkmė priklauso tik nuo jų tinkamo derinimo tarpusavyje pagal esamas situacijas“, – apibendrina atsargos majoras Darius Antanaitis.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Gintarė Baškytė
(8)
(2)
(6)

Komentarai (1)