Po pasaulinių ir Šaltojo karų daugelis šalių atsisakė privalomo šaukimo į kariuomenę. Dabar laikai pasikeitė ir žmonių kariuomenėje reikia, tačiau kyla problemų dėl jaunimo pasirengimo.

Šiandieninis jaunimas yra individualistai, orientuoti į karjerą ir nenoriai einantys į kariuomenę. Europa ir kitos šalys keičia požiūrį į gynybą, bet ar visuomenė pasirengusi kovoti? „The Economist“ išanalizavo, kiek žmonės yra pasirengę kovoti už savo valstybę.

Visame pasaulyje kyla klausimas, kaip į kariuomenę pritraukti daugiau žmonių. Kai kuriose šalyse grįžtama prie privalomojo jaunų vyrų šaukimo. Tai dažniausiai reiškia, kad tarnauti kariuomenėje yra priversti civiliai.

XX amžiaus pradžioje pasaulio šalių, kuriose buvo privaloma karo prievolė, dalis sudarė 80 %. 2010 m. viduryje šis procentas sumažėjo iki mažiau nei 40 %. Karo prievolę pakeitė profesinė tarnyba kariuomenėje. Tačiau kol Vakarų šalys atšaukė šaukimą, Rusijos Federacija, Iranas ir Šiaurės Korėja, priešingai, kūrė savo armijas. Dabar ir Vakarams reikia didinti kariuomenę, bet norinčiųjų yra mažiau.

[Vokietija!] Už mažiausias kainas puikios kokybės „KKmoon“ lazeriniai nivelyrai: 16 linijų, 2 baterijos, pulteliai ir net APP - fantastiški daiktai remonto ir statybų darbams 2305 1 Mažiausia kaina! Iš Vokietijos Ribotas kiekis Labai gausios pakuotės - papildomi priedai, laikikliai, stovai + 2 baterijos! 16 linijų, žalios spalvos 532nm lazeriai Valdomi su mygtukais, pulteliu ir APP Išsamiau

Leidinys cituoja „World Values ​​​​Survey“ apklausos duomenis. Daugelį metų žmonėms užduodamas vienas klausimas: „Ar būtumėte pasirengęs kovoti už savo šalį?“.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose tik 36 % 16–29 metų amžiaus gyventojų yra pasirengę kovoti už savo šalį.

Tai iš dalies lengvai paaiškinama. Šalims turtėjant, jų piliečiai linkę mažiau aukotis dėl tautos. Vokiečių politologas Herfriedas Münkleris Vakarų demokratijas pavadino „postherojinėmis“ visuomenėmis, kuriose „didžiausia vertybė yra žmogaus gyvybės išsaugojimas ir asmeninė gerovė“.

Taip pat akivaizdu, kad tokios šalys kaip Vokietija, Japonija ar Italija nenori kariauti, nes buvo agresorės pasauliniuose karuose. Panašiai Ispanija ar Portugalija nenori kovoti dėl dešimtmečius trukusios diktatūros.

Noru kovoti už savo šalį išsiskiria Prancūzija – 58 % gyventojų yra pasirengę kovoti. Kitos turtingos šalys, tokios kaip Danija, Suomija, Norvegija ar Švedija, taip pat pasiruošusios kovoti. Autoriai tai aiškina geografiniu Rusijos Federacijos artumu.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

The Economist

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (3)

[ŽT] Genialus Latvijos prezidento pasiūlymas. ES taptų karine supergalia

+1

Netyčia prasitarė. „To nebuvo nuo XVII amžiaus.“ Neįtikėtina. Kur nugarmėjo Rusija (Video)

+2

„Kol bus visiškai išvaduotas.“ 8 000 jau pabėgo. Kas dedasi Rusijos pasienyje (Video)

+2

„Visi neteko amo...“ Mariupolio gyventojas tiesioginiame eteryje dėjo tiesą apie „SVO“

+1

500 000. Tai bus košmaras rusams. Į Ukrainos kariuomenę atvyks galingas pastiprinimas

+2

„Tai yra mūsų visapusiška misija.“ Rusijos sukilėliai ketina vykti į Maskvą

+1

[ŽT] „Atsiras tūkstančiai bunkerių. Milijardų dolerių projektas.“ Prasideda skubus pasiruošimas karui

+1

„Visiška mobilizacija.“ Situacija ant sprogimo ribos

+1

(1)

Tai privaloma kiekvienam namui ar butui. Kas yra mamadai ir mamakai

+1

Per ukrainiečių smūgį galėjo žūti kompanijos „Lukoil“ viceprezidentas

+1

[ŽT] „Turėkite maisto bent 3 mėnesiams...“ Raginama piliečius ruoštis galimam karui su Rusija (Video)

+1

(1)

„Žmonių ant žemės. Problema privalo būti greitai išspręsta.“ Ką Ukrainai pareiškė CŽA direktorius

+2

27 000 000. Grandiozinės statybos. Lenkija priversta

+1

(4)

[ŽT] 400 000. Putinas greitai tai padarys

+1

(2)

Nelegitimus prezidentas

+1