NASA pademonstravo, kas lauktų Europos, jei į ją atsitrenktų asteroidas – suniokojimo mastai milžiniški: kliūtų ir Lietuvai (Foto, Video) ()
Naujame NASA modelyje parodoma, kas lauktų Europos, jei į ją rėžtųsi asteroidas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV ir Europos kosmoso agentūrų ekspertų grupė dalyvavo savaitės trukmės NASA vadovaujamose pratybose, kuriose jie susidūrė su hipotetiniu scenarijumi: už 56 milijonų km esantis asteroidas artėjo prie planetos ir galėjo smogti per šešis mėnesius.
Su kiekviena pratybų diena dalyviai sužinojo daugiau apie asteroido dydį, trajektoriją ir smūgio tikimybę. Tada jie turėjo bendradarbiauti ir panaudoti savo technologines žinias, norėdami sužinoti, ar galima kaip nors sustabdyti kosminę uolą.
Grupė nustatė, kad nė viena iš esamų Žemės technologijų negali sustabdyti hipotetinio asteroido smūgio, atsižvelgiant į šešių mėnesių modeliavimo laiką. Šioje alternatyvioje realybėje asteroidas nukrito į Rytų Europą.
Kiek žinome, šiuo metu jokie asteroidai nekelia grėsmės Žemei. Bet, apytiksliai du trečdaliai 140 m ar didesni asteroidai – pakankamai dideli, kad sukeltų didelę sumaištį – lieka neatrasti. Štai kodėl NASA ir kitos agentūros bando pasirengti tokiai situacijai.
„Šios pratybos galiausiai padeda planetos ir gynybos bendruomenei bendrauti tarpusavyje ir su mūsų vyriausybėmis, siekiant užtikrinti, kad visi būtume koordinuoti, jei ateityje būtų nustatyta galima poveikio grėsmė“, - pranešime spaudai sakė NASA planetos gynybos pareigūnas Lindley Johnsonas.
Imituotas fiktyvus asteroidas buvo pavadintas 2021PDC. Pagal NASA scenarijų jis pirmą kartą buvo „pastebėtas“ balandžio 19 d., tuo metu buvo manoma, kad spalio 20 d., praėjus šešiems mėnesiams po jo atradimo datos, yra 5 procentų tikimybė, kad jis pataikys į mūsų planetą.
Tačiau antroji pratybų diena buvo greitai perkelta į gegužės 2 d., kai nauji smūgio trajektorijos skaičiavimai parodė, kad 2021 m. PDC beveik neabejotinai trenksis į Europą arba Šiaurės Afriką. Modeliavimo dalyviai svarstė įvairias misijas, kurių metu erdvėlaivis galėtų bandyti sunaikinti asteroidą arba atitraukti jį nuo savo kelio.
Jie padarė išvadą, kad tokios misijos negalės pakilti nuo Žemės per trumpą laiką iki asteroido smūgio.
„Susidūrę su hipotetiniu 2021PDC scenarijumi realiame gyvenime, mes negalėtume taip greitai paleisti bet kokį erdvėlaivį, turėdami dabartines galimybes“, - sakė dalyviai.
Jie taip pat svarstė bandymą susprogdinti ar sunaikinti asteroidą naudojant branduolinį sprogstamąjį įtaisą.
Vis dėlto simuliacija numatė, kad 2021DCD gali būti nuo 35 m iki 800 m dydžio, todėl nebuvo aišku ar branduolinis smūgis būtų efektyvus.
Trečioji pratybų diena nusikėlė į birželio 30 d., o Žemės ateitis atrodė niūri: 2021PDC smūgio trajektorija parodė, kad ji nukreipta į Rytų Europą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Ketvirtą dieną, kuri greitai praėjo iki savaitės iki asteroido smūgio, buvo 99 proc. tikimybė, kad asteroidas rėšis netoli sienos tarp Vokietijos, Čekijos ir Austrijos. Viskas, ką buvo galima padaryti, buvo iš anksto evakuoti nukentėjusius regionus.
Žinoma, žmonija tikisi išvengti staigmenos, tokios kaip dinozaurai sulaukė prieš 65 milijonus metų, kai į Žemę atsitrenkė 10 km pločio asteroidas. Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai praleido daugybę didelių, pavojingų objektų, kurie praskriejo arti Žemės.
Pavyzdžiui, 2019 m. 130 m pločio asteroidas praskriejo 72 420 km atstumu nuo Žemės. NASA apie asteroido egzistavimą nežinojo iki paskutinės akimirkos.
Taip yra todėl, kad šiuo metu vienintelis būdas, kuriuo mokslininkai gali sekti netoli Žemės esantį objektą (near-Earth object, NEO), yra nukreipti vieną iš Žemės galingų teleskopų tinkama kryptimi tinkamu laiku.
Siekdama išspręsti šią problemą, NASA prieš dvejus metus paskelbė paleisianti naują kosminį teleskopą, skirtą pavojingų asteroidų stebėjimui. Šis teleskopas, pavadintas „Near Earth Object Monitoring Mission“, kartu su naujai paleistu Europos kosmoso agentūros bandomuoju teleskopu ir Italijoje statomu „Flyeye“ teleskopu galiausiai turėtų sustiprinti NEO skaičių, kurį galime sekti.
NASA taip pat ištyrė ir kitas galimybes: tai apima sprogstamojo įtaiso susprogdinimą šalia kosminės uolos arba šaudymą lazeriais, kurie galėtų asteroidą išgarinti ar pakaitinti pakankamai tiek, kad pakeistų jo skriejimo kelią.
Kita galimybė yra išsiųsti erdvėlaivį, kuris trenktųsi į artėjantį asteroidą, tokiu būdu išmušdamas jį iš trajektorijos. Tai yra strategija, kurią NASA rimtai vysto.
Šių metų pabaigoje agentūra planuoja pradėti tokios technologijos bandymą. Dvigubo asteroido peradresavimo bandymas (DART) išsiųs erdvėlaivį į asteroidą „Dimorphos“ ir tikslingai pataikys į jį 2022 metų rudenį.
NASA tikisi, kad susidūrimas pakeis „Dimorphos“ orbitą. Nors tas asteroidas nekelia grėsmės Žemei, misija gali įrodyti, ar per turint pakankamą laiko tarpą yra įmanoma pakeisti asteroido skriejimo kryptį.
