Keistų padarų pasaulis. Atskleista, kas slepiasi po Arkties ir Antarktidos poliariniu ledu  ()

Tyrėjai tikina, kad po Šiaurės ir Pietų ašigaliais slepiasi visiškai skirtingi dalykai – viskas priklauso nuo to, kur pažvelgsi.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ne paslaptis, kad ledo sluoksniai yra gyvybiškai svarbūs mūsų planetai – jie atlieka didžiąją dalį Žemės klimato „išsaugojimo“ darbų. Tačiau ką randame pažvelgę ​​į poliarinius ledo sluoksnius – nuolaužas, akmenis, ledo krūvas ar senovines mozaikas? Mokslininkai įsitikinę, kad viskas priklauso nuo to, ar nardome po Šiaurės ašigaliu, ar po Pietų ašigaliu, rašo „IFLScience“.

Iš esmės Arktis šiauriniame pusrutulyje yra ledo skydas, dengiantis jūrą. Tuo tarpu Antarktida pietiniame pusrutulyje yra ne kas kita, kaip tikras žemynas, o tai reiškia, kad po ledu slepiasi senovinė uolėta sausumos masė, kuri milijonus metų buvo užrakinta ledo grandinėmis.

Kas yra po Antarktidos ledu

Žvilgtelėti po Antarktidos ledu nėra lengva užduotis. Nacionalinio mokslo fondo duomenimis, ledo gylis čia yra 4776 metrai, o vidutinis jo storis – 2160 metrų. Iš viso Antarktidoje yra neįtikėtinai 27 milijonai kubinių kilometrų užšalusio vandens, o jei jis kada nors ištirps, jūros lygis pakils rekordiškais 58 metrais.

Šiandien mokslininkams pavyko išgręžti Antarkties ledo sluoksnį iki kiek daugiau nei 2000 metrų gylio, tačiau didžioji jo gelmių dalis, kaip ir anksčiau, tyrinėtojams tebėra paslaptis. Mokslininkai taip pat įdėjo keletą kamerų į kai kuriuos seklius gręžinius ir gavo nepaprastai įspūdingų kadrų.

Kas yra po Arkties ledu

Arkties ledas tikrai nėra toks gilus. Tiesą sakant, ledo storis čia siekia nuo 3 iki 4 metrų, tačiau ant kai kurių atskirų keterų jis gali siekti ir 20 metrų. Jei pragręžtume visą šį ledą, žemiau aptiktume Arkties vandenyno vandenis, kuris yra sekliausias iš penkių pasaulio vandenynų – jo vidutinis gylis yra tik 1038 metrai.

 

2013 m. mokslininkai iš Kolumbijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos daug laiko praleido tyrinėdami pasaulį po Arkties ledu ir jūros ledu Barrow mieste, Aliaskoje. Jie pragręžė ledą ir paleido kameras į Arkties vandenyno vandenis – taip pavyko surinkti vaizdo medžiagą iš jūros dugno.

Tyrimo rezultatai rodo, kad po Arkties ledu yra dumblinas dugnas, apsėtas neįtikėtinu kiekiu dumblių. Tada tyrėjams netgi pavyko nufilmuoti po Arkties ledu vandenyno dugnu klaidžiojančius lygiakojus. Tačiau mokslininkai vis dar turi silpną supratimą apie tai, kas yra šios rūšys ir kaip jos gyvena.

 

Pasak tyrimo bendraautorio, vandens ekologo ir okeanografo Andy Juhlo, poliariniuose regionuose atlikti tyrimai parodė, kad mokslininkams tikrai reikia išplėsti savo supratimą apie tai, kur Žemėje egzistuoja ir klesti gyvybė. Pavyzdžiui, mokslininkai išsiaiškino, kad Arktyje yra gyvybės, kuri lede klesti net esant neigiamai temperatūrai.

Juhlo pažymi, kad 2013 metų tyrimo rezultatai mokslininkams parodė, jog gyvybės mūsų planetoje verta ieškoti net pačiose netikėčiausiose vietose. Kaip paaiškėjo, ledas nebūtinai yra „nesvetinga aplinka“. Dabar mokslininkai siūlo ieškoti gyvybės ženklų kitose planetose, kuriose matome ledą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(11)
(0)
(11)

Komentarai ()