Pirmasis rimtas Donaldo Trampo išbandymas su tikru rebusu: ką daryti su arabais ir jų milijardiniais užsakymais?  (4)

JAV prezidentas jau seniai kritikuojamas dėl nenuspėjamos savo politikos, nevengiamų priekaištų sąjungininkams ir klausimų apie tai kaip jis laikytųsi įsipareigojimų. Iki šiol jis sugebėdavo savo atsitraukimus paversti bent menamomis pergalėmis, o administracija nuramindavo visas puses, esą jos ne taip suprato ištartus žodžius. Vis tik tik krizė Saudo Arabijos pusiasalyje neišvengiamai parodys ko reikia tikėtis iš Trampo jo kadencijos metu.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2017-06-10 Pirmasis rimtas Donaldo Trampo išbandymas su tikru rebusu: ką daryti su arabais ir jų milijardiniais užsakymais?  (4)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atrodytų, nuo JAV itin tolimi įvykiai, sukėlę šurmulį arabų lygos šalyse, visai neturi nieko bendro su valstijomis. Pats prezidentas taip pat nėra nei sužavėtas musulmonais, nei nori spręsti ten kylančias problemas. Tačiau čia yra stambiausi amerikietiškos ginkluotės pirkėjai ir ką tik Trampas šventė pergales, pasirašydamas didelius ginkluotės pardavimo kontraktus. Saudo Arabija per jo vizitą šalyje pasirašė pirkimus už 110 milijardų dolerių, o Kataras už 21 milijardą.

Krizė susijusi su Kataro pervestais pinigais ISIS įspraudė JAV į akligatvį. Pinigų suma didelė, bet dar svarbiau, kad ant kortos pastatyti ne tik suplanuoti 72 vnt F-15 naikintuvų. Šis sandoris turėjo dar bent dešimtmečiui pratęsti šio svarbaus kovos lėktuvo gamybos liniją. Nemokamai.

Pagal planą, šis dar 1972 metais sukurtas lėktuvas turėjo išlikti ilgiausiai tarnyboje net kai visos amerikiečių pajėgos persiginkluos F-35. Logika paprasta: „Erelis“ (kodinis pavadinimas) – grynakraujis dominavimo ore lėktuvas, tuo tarpu „Žaibas II“ tik galintis atlikti šią rolę. Maža to, tiek pats F-15, tiek jo skrydžio valandos kaina – daug pigesnė alternatyva. Valstybių, turinčių ginkluotę, galinčią priversti jų nenaudoti, ne tiek ir daug.

Tad, jei lėktuvai dar ilgai išliks tarnyboje, jiems nuolatos reikės atsarginių dalių. Jų gamybos linijų neišardymas, nuolatinis darbuotojų išlaikymas kainuoja. Kam nors parduoti šiuos naikintuvus – geriausias strateginis sprendimas. Naikintuvų pirkėjai palaikys linijas gyvybingas. Žmonės dirbs,  biudžetas gaus pinigų. O kai JAV pajėgoms prireiks dalių ar nuspręs užsisakyti kelis naujus naikintuvus vietoje nurašomų, tereikės pateikti užsakymą.

Štai dėl ko, net gana griežti senato nariai neskuba raginti atšaukti taip ilgai tvirtintą pardavimą. O Demokratų partijos kandidatai netgi ragina labiau peržiūrėti ne Kataro, o būsimos Saudo Arabijos ginkluotės sąrašus.

Ką ši kebeknė atskleis apie Donaldą Trampą pasauliui? Jo priimti sprendimai padės identifikuoti koks gi bus jo valdymas. Pasvarstymui pateiksiu kelis galimus variantus:

  1. Stojama į Saudo Arabijos pusę. Be išlygų, nes Kataras oficialiai prisipažino mokėjęs pinigus. Be to gana lengvai pasidavė šantažui. Sprendimas ir vertybinė pozicija būtu aiški. Jis aiškiai įvardytu raudonas linijas, kurių peržengti negalima.
  2.  Stojama į Saudo Arabijos pusę. Yra tam tikrų išlygų, pirmiausia dėl ginkluotės. Šiuo atveju būtu trinamos aiškios vertybinės pozicijos. Net gi būtu galima suprasti, kad mokiems sąjungininkams leidžiama kiek daugiau.
  3.  Stojama į Kataro pusę. Saudo Arabija ne šventoji, ją ir pats per rinkimus griežtai kritikavo. Sąsajų su ginkluotės perdavimu neaiškioms grupuotėms užfiksuotas ne vienas. Tai būtu ėjimas prieš savo šalies ginklų pramonę, ėjimas prieš kariuomenę norinčią išlaikyti įtaką regione (tiek Kataras tiek Saudo Arabija yra priglaudusi po kelis tūkstančius JAV karių talpinančias užjūrio bazes). Tačiau toks sprendimas būtu visiškai skaidrus vertybių deklaravimas. To paties reikalaujant ir iš sąjungininkių. Kaip pavyzdžiui neseni priekaištai NATO narėms neskiriančioms numatomų 2 procentų gynybai.
  4.  Susilaikyti nuo bet kurios pusės palaikymo. Visos šalys nebūtu sužavėtos, bet ir santykiai nebūtu sugadinti. Jie išliktu visiškai darbiniai kaip iki šiol. Tik toks ėjimas būtu prieš patį save. Trampas pasielgtu kaip aršiai per rinkimus kritikuotas Obama. Daug kalbėjęs ir nieko nedaręs. Leidęs likimui ir aplinkybėms išpręsti kilusias dilemas.
  5. Nekreipti dėmesio ir parduoti ginklus abejoms pusėms. Sprendimas labai atitinkantis JAV pramonės interesus, bet visiškai ištrinantis bet kokias vertybines ribas. Kartu didinantis nerimą ar neapmokami įsipareigojimai kels kokias emocijas Baltuosiuose rūmuose.

Artimiausios kelios savaitės turėtu padėti išgryninti kaip į išties sudėtingas situacijas sureaguos naujoji valdžia. Kol kas kaip ir įprasta, Trampas savo twiteryje rašo: „Per mano ką tik įvykusį apsilankymą Artimuosiuose rytuose sakiau, kad nebegali būti remiamas radikalusis islamas. Kataro lyderiai, žiūrėkite!“.

Parengė Arnas Mulokas

 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Arnas Mulokas
(17)
(4)
(13)

Komentarai (4)