Arkties regione – galingi gaisrai, matomi net iš kosmoso  ()

Milžiniškuose Rusijai priklausančiuose Arkties regiono plotuose siaučia gaisrai, kurių metu išmetama tiek dūmų, kad jie yra aiškiai matomi iš kosmoso – gaisrų vaizdus publikavo NASA Žemės vaizdų šaltinis „Earth Observatory“, rašo „Science Alert“.

Nuo pat birželio mėnesio Arkties regione, kuris šią vasarą yra ypač sausas ir karštas, įvyko daugiau nei 100 gaisrų. Vien Rusijoje miškų gaisrai užfiksuoti 11 iš 49 šalies sričių. Dėl to net srityse be gaisro gyvenantys žmonės kvėpuoja dūmais, išnešiojamais po visą Rusiją.

„Earth Observatory“ nuotraukos rodo, kad patys didžiausi gaisrai – veikiausiai įžiebti žaibų – yra Irkutsko, Krasnojarsko, Buriatijos srityse. Jie šiuose regionuose iki birželio 22 dienos jau buvo išdeginę 829, 388 ir 106 kvadratinius kilometrus atitinkamai.

Pagrindinė šio straipsnio iliustracija yra natūralių spalvų nuotrauka, užfiksuota liepos 21 dieną. Jos kairėje pusėje matomi dūmų debesys, kurių šaltinis yra dešiniau esantys gaisrai. Vėjas dūmus neša pietvakarių kryptimi, kur jie įsimaišo į audrų sistemą. Nuotrauką užfiksavo JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) valdomas Regimosios ir infraraudonosios šviesos fiksavimo radiometrinis įrankių rinkinys, esantis palydove „Suomi NPP“.

Pagal šią nuotrauką matoma, kad Rusijos Krasnojarsko miestas yra po storu dūmų sluoksniu. Ir nors Novosibirskas – didžiausias Sibiro miestas – šiuo metu nėra gaisrų zonoje, jame dėl vėjų atneštų dūmų oro kokybė taip pat smarkiai suprastėjusi.

Po paties karščiausio birželio žmonijai žinomoje istorijoje gaisrai ir Grenlandijoje, ir kai kuriose Aliaskos vietoje. Apskritai šiuo metų laiku gaisrai Arktyje nėra negirdėtas dalykas. Tačiau šie metai išskirtiniai gaisrų kiekiu ir plotais, tvirtina Europos Sąjungos Žemės stebėjimo programos „Copernicus Atmosphere Monitoring Service“ (CAMS) vyr. mokslininkas Markas Parringtonas.

Ugnis neišvengiamai paveiks ir atmosferą: vien tarp birželio 1 ir liepos 21 dienos dėl jos į orą išmesta apie 100 megatonų anglies dvideginio – maždaug tiek, kiek visa Belgija į atmosferą išmetė per visus 2017 metus, nurodo CAMS.

Arkties regionas kaista greičiau nei bet kuri kita mūsų planetos dalis, todėl nesunku suprasti, kodėl smarkiai išaugo šios vietos gaisringumas. Pavyzdžiui, šiemetinė birželio temperatūra Sibire yra 5,5 laipsnio aukštesnė už ilgalaikį vidurkį tarp 1981 ir 2010 metų, sakė Pasaulio meteorologinės organizacijos mokslininkė Claudia Volosciuk.

Daugelis šios vasaros gaisrų yra šiauriau nei įprastai, be to, panašu, kai kurių gaisrų kuras yra ne miškas, o durpynai, teigė Londono ekonomikos mokyklos aplinkosaugos geografijos profesorius asistentas Thomasas Smithas. O tai yra itin pavojinga, mat jei miškų gaisrai gali trukti vos kelias valandas, o durpynai dega dienomis ir net mėnesiais.

Be to, durpynai yra natūralūs anglies rezervuarai: jiems degant į atmosferą išmetama aktyviame anglies cikle nedalyvaujanti anglis, kuri dar labiau sunkins globalinio atšilimo padėtį ir sukels dar daugiau gaisrų, sako T.Smithas.

Aut. teisės: 15min.lt

(9)
(4)
(5)

Komentarai ()