Kas bendro tarp verslo inovacijų ir semantinių technologijų?  (0)

Kalba – tai daugeliui įprastas, savaime suprantamas dalykas ir šiandien vis daugiau technologinių procesų yra siejama su kalba ir jos apdorojimu. Tai reiškia, kad semantinės ir kalbos technologijos kas dieną tampa vis aktualesnės. Net ir verslas persikelia į virtualią erdvę - internetą, kuris be semantinių technologijų panašus į šieno kupetą, kai joje reikia surasti „adatą“ – norimą informaciją ar paslaugą.

Pasaulis jau seniai rūpinasi semantiniu kalbos vaizdavimu, kurį būtų galima padaryti suprantamą žmogui ir kompiuteriui. Jeigu norime virtualioje erdvėje kalbėti lietuvių kalba, turime įsijungti į pasaulio bendruomenę, kuri jau šiandien taiko semantines technologijas ne tik moksle, bet ir verslo praktikoje. Atrodo, mes mažai apie tai žinome, arba manome, kad visa tai dar tolima ateitis. Tačiau kaip yra iš tikrųjų?

Kalba ir kompiuteris

Šiandien esame įpratę naudoti paieškos sistemas kaip Google ar Yahoo. Bet ar susimąstome, kaip veikia tokios paieškos sistemos? Ko gero, ne, nes tai mums nerūpi, lygiai kaip nerūpi, kas yra kompiuterio viduje, kaip ir kodėl jis veikia. Šiuos klausimus sprendžia tos srities specialistai, o mes esame tik vartotojai.

Technologijos laikui bėgant tobulėja, o ypatingai greitai – informacinės technologijos. Taip pat neatsilieka ir kalba, kurią naudojame žinių perdavimui, komunikavimui. Kalba – tai lingvistinių ženklų grupė, svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, atliekanti komunikacinę funkciją ir dažnai siejama su tauta ir jos sąmone. XX a. mokslo pasiekimai suteikė galimybę naudoti kalbą ne tik tiesioginiam žmonių bendravimui, bet ir perkelti ją į kompiuterius.

Semantinės technologijos

Semantinė paieška iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo įprastos Google paieškos, tačiau ji slepia sudėtingas, vartotojo akiai nematomas technologijas. Pradėjus nagrinėti jas giliau, semantinės technologijos pasirodo besančios painūs ir sunkiai suprantami dariniai.

Kai ko nors ieškome, į paieškos laukelį įvedame žodį ar frazę ir tikimės, kad paieškos sistema teisingai supranta mūsų informacijos poreikius. Deja, gauname rezultatus, kuriuos turime gebėti įvertinti ir atsirinkti mums tinkantį iš daugiau nei kelių ar keliasdešimt tūkstančių galimų.

Semantinėmis technologijomis paremta paieška leistų patikslinti, ko iš tikrųjų ieškome, ir rasti tikslesnių rezultatų. Semantinės technologijos yra sumanesnės, nes analizuoja ieškomos informacijos prasmę, ryšius su kitais žodžiais ir bendresnėmis kategorijoms. Tačiau kol kas jos reikalauja, kad vartotojas rašytų užklausas specialia užklausų kalba arba kitaip prisidėtų formuodamas užklausą ir palaipsniui atsirinkdamas rezultatus.

„Semantinės technologijos vartotojui turi būti paprastos, kad jis neturėtų atlikti papildomų varginančių funkcijų ir nejaustų sudėtingų vidinių procesų, bet gautų kur kas tikslesnius rezultatus. Semantinių technologijų infrastruktūra turi tapti vartotojui nematoma, kaip kažkada įvyko su programinės įrangos infrastruktūra, kuria šiandien gali nesirūpinti taikomųjų programų kūrėjai, rašantys programas aukštesnio abstrakcijos lygmens kalba. Bet tai įmanoma tik tada, kai semantinės technologijos gebės apdoroti laisvas kalbos struktūras, kas šiandien dar yra sunkiai pasiekiama, ypač tokiai sudėtingai kalbai, kaip lietuvių“, - pasakoja KTU Informatikos fakulteto Informacinių sistemų katedros prof. dr. Lina Nemuraitė.

Verslas gali investuoti jau šiandien

„Kiekviena organizacija turi tam tikrą informacijos poreikį, o vykdant veiklą dažnai reikia mokėti gauti reikiamu laiku reikiamą informaciją ar ją integruoti, kitaip tariant, lanksčiai valdyti savo veiklą ir keistis patirtimi. Tačiau tai ne viskas, nes norint tai daryti, reikia išmanyti technologijas ir žinoti, kaip jas racionaliai panaudoti kasdienėje veikloje“, - pasakoja Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parko projekto ekspertas Zigmas Bigelis.

Siekiant sėkmingai plėtoti semantines technologijas, labai svarbu, kad jomis susidomėtų ir verslas, kuris turi tam tikrų informacinių poreikių, t.y. ieško ir integruoja informaciją, nustato esamą būseną bei globalias tendencijas; geba valdyti veiklos procesus ir keistis prisitaikant prie aplinkos pokyčių; geba valdyti verslą taip, kad būsena nuolat ir radikaliai gerėtų; geba manipuliuoti kompiuterinėmis sistemomis žmogui suvokiamų verslo poreikių lygiu.

Pasak prof. dr. Linos Nemuraitės, semantinės technologijos jau nėra vien tik ateities technologijos, nes jos jau šiandien plačiai taikomos pasaulinėje verslo ir mokslo praktikoje, deja, Lietuvoje verslas dar per mažai tuo domisi.

Norint pagerinti kalbos, semantikos, verslo modeliavimo technologijų taikymo aplinką Lietuvoje yra kuriamas teminis tinklas, kuris skatins inovacijas kalbos technologijų srityje ir padės didinti inovacinių sprendimų pagrįstumą. Tinklą kuria Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas įgyvendindamas projektą „Kalbos, semantinių, verslo modeliavimo technologijų inovacijų žinių teminis tinklas verslo aplinkos gerinimui“.

Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parko projekto ekspertas dr. Juozas Zalatorius pasakoja, kad teminis tinklas kuriamas taikant pasaulyje plintančią semantinę teminių tinklų (angl. Topic Maps) technologiją, kuri yra paremta pasauliniu standartu (ISO/IEC 13250:2003), moderniais žinių valdymo metodais,  semantinio saityno (angl. Semantic Web) technologijomis, žinių pateikimo ir keitimosi standartais su svarbiu jų paieškos ir suradimo užtikrinimo aspektu.

Šis tinklas paremtas inovacijų, žinių inventorizavimu, sisteminimu, efektyvia paieška, analize ir sklaida. Semantinis tinklas aprėps ir tarpusavyje susies inovacijomis aktualius ES ir Lietuvos politikos, teisinės bazės, plėtros programų, kalbos technologijų projektų, publikacijų, autorių, ekspertų, rizikos kapitalo, investuotojų, interneto išteklių duomenis, teiks metodinę medžiagą, standartus, publikacijas ir kt. Ypatingas dėmesys bus skiriamas semantinėms ir kalbos technologijoms, jų metodams, modeliams, įrankiams, ekspertams, kurie gali konsultuoti, ir sėkmingų taikymų pavyzdžiams.

Teminio tinklo vartotojai - verslo dalyviai - galės išreikšti savo poreikius: kam ir kokių reikia konsultacijų, kas ieško projekto vykdytojų ir partnerių, o mokslininkai, ekspertai ir kitų organizacijų atstovai galės teikti bendradarbiavimo pasiūlymus.

„Labai svarbu ir tai, kad teminis tinklas suteiktų žinių, ką gali semantinės technologijos, kad verslas geriau suprastų galimybes, iš kurių gimsta nauji poreikiai, nes tik tuomet būtų galima pasiūlyti tikrus sprendimus, kurie padėtų racionaliai valdyti įmonę“, -  teigia prof. dr. Lina Nemuraitė.

Pasak profesorės, verslui ypač svarbi paieška jo vidinėse sistemose, kurių duomenimis gali manipuliuoti tik programuotojai ar tam tikrų sričių specialistai. Semantinės technologijos gali išgauti šiuos duomenis iš įvairių sistemų, sujungti į visumą, apibendrinti ir pateikti suprantamai tam, kuris priima sprendimus. Netaikant semantinių technologijų, kiekviena tokia užklausa turi būti parengta ir suprogramuota iš anksto. Užduoti iš anksto neparengtas užklausas ir gauti atsakymus apie verslo būseną tegul ir ribota, bet natūralia kalba šiandien atrodo tikras iššūkis, bet tokių sprendimų jau yra.

Drąsios idėjos gali būti diegiamos tik novatoriškame versle, kuris nebijo investuoti į ateities technologijas, kurti produktus ir paslaugas, kurių nauda paaiškės tik ateityje. Reikia tikėtis, kad  teminis tinklas padės susikoncentruoti ties šiandienos aktualijomis ir lietuvių kalba neliks už semantinio saityno ribų.

Tomas Pranckevičius

Žinių ekonomikos forumo konsultantas

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)