Archeologinės kelionės po paslaptingąjį baltų pasaulį (Video)
(0)
Mūsų protėviai - baltų gentys, prieš kelis tūkstančius metų išplitusios nuo Vyslos vakaruose iki Dniepro baseino pietuose ir Volgos, Okos bei Maskvos upių rytuose. Kaip jos vystėsi ir kokie buvo baltų santykiai su kaimyninėmis tautomis? Į šiuos klausimus aiškaus atsakymo vis dar nėra, tad čia daug darbo suranda istorikai ir archeologai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Baltais paprastai laikomos indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios baltų kalbomis. Tiesa, pati „baltų“ sąvoka nėra atėjusi iš senovės – ją sukūrė vokiečių kalbininkas Georg Nesselmann 1845 m. ir taip "pakrikštijo" šalia Baltijos jūros gyvenusias panašias etnines grupes.
Visgi detalių istorinių duomenų apie baltų praeitį nėra – tai suprantama, juk tuomet gentyse vyravo žodinė kultūra, o raštas ir rašytiniai šaltiniai atsirado daug vėliau. Tad istorija atkūrinėjama iš archeologinių radinių, tautosakos ir net mitologijos – trupinėlis paskui trupinėlį dėliojama keliolikos šimtmečių istorijos mozaika. Darbo dar nemažai – kada ši mozaika bus pilnai užbaigta, niekas negali pasakyti.
Štai todėl baltų susiformavimas yra sudėtingas istorijos mokslo nagrinėjamas probleminis klausimas. Diskusijos dėl baltų kilmės nesiliauja jau porą šimtmečių, nors aktyviai vykdomi tyrinėjimai ir surandama vis daugiau nežinomos mozaikos dėlionių.
Šiais metais humanitarinių ir socialinių mokslų srityje viena iš Lietuvos Mokslo premijų paskirta būtent už baltų istorinius ir archeologinius tyrimus, kuriuos mokslininkai Audronė Bliujienė, Algirdas Girininkas ir Vladas Žulkus pristatė darbų cikle, pavadintame „Baltai Baltijos jūros erdvėje“.
Apie šiuo tyrimus ir jų tikslą R. Maskoliūno parengtame video reportaže pasakoja vienas iš autorių kolektyvo narių – profesorius Algirdas Girininkas.