Profesoriau, kaip gyvensime dar po 50 metų?  (9)

Studentų dovana dėstytojui 80-ojo jubiliejaus proga mokslininką Laimutį Telksnį visuomenės akyse netikėtai pavertė pranašu – naujųjų technologijų guru.

Kas tas informeris?

Studentai atkapstė 1968 m. sausio 1 d. laikraščio „Tiesa“ numerį, kuriame L. Telksnys prognozuoja, kas mokslo ir technikos pasaulyje dėsis po 50 metų.

Tuomet, kai vien 2017-ųjų datos skaičių kombinacija dažnam atrodė tarsi kosminė odisėja, L. Telksnys viešai pristatė anuomet dar tik būsimo XXI a. išradimą. Informeris – tokiu vardu mokslininkas pakrikštijo garsų, šviesos, galbūt net skonio, kvapų ir nervinių signalų siųstuvą, imtuvą bei to meto supratimu galingą skaičiavimo mašiną.

„Norėdamas sužinoti, kas pasaulyje parašyta vienu ar kitu klausimu, ar gauti kokių nors kitų duomenų, žmogus galės užklausti per individualų informerį automatinę biblioteką ir momentaliai gaus atsakymą žodžiu, raštu arba vaizdais.

Automatinė biblioteka per kelias minutes atsiųs norimos grožinės literatūros knygos kopiją, o paprašius, paskaitys ją garsiai. Per individualų ar namų informerį bus galima paprašyti parodyti norimą spektaklį, koncertą, kino filmą ar televizijos laidą, kurioje dalyvautų mėgstami atlikėjai, dabar gyvenantieji ar anksčiau gyvenę“, – „Tiesos“ publikacijoje 1968 m. skelbė L. Telksnys.

Jis netgi nusakė, kaip stebuklingasis informeris atrodys: bus ne didesnis už rankinį laikrodėlį, todėl patogus nešioti.

Informerio vardo šiandien gal ir netariame, tačiau nesunku suvokti, kad jis tiktų apibūdinti viskam, ką kasdien net nesusimąstydami vadiname „Google“, „YouTube“, „iPad“, išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ir, žinoma, visagaliu internetu.

Vyriškos silpnybės

Anuomet 38-erių mokslininkas pripažino, kad jo išdėstytos prognozės gali skambėti neįtikimai, tačiau savo pranašiškomis įžvalgomis jis tikėjo šimtu procentų.

„Norisi pabrėžti, kad čia aprašyti dabar kiek fantastiškai atrodantys dalykai dėl didelių mokslo ir technikos vystimosi tempų po kelių dešimčių metų gali atrodyti labai kuklūs“, – lyg apsidrausdamas ir pasilikdamas nedidelę paklaidą apsirikti rašė L. Telksnys.

Įvairios pranašystės apie pasaulio pabaigą, laimei, neišsipildė. Užtat L. Telksio vizijos, į kurias kadaise turbūt ne vienas „Tiesos“ skaitytojas numojo ranka ar pavadino marazmu, tapo tikrove.

„Įsivaizduokite, priešingai. Anais laikais į mokslą visuomenė žiūrėjo labai rimtai, galbūt dabar jis atrodo nerimtas, kad tai – visų pirma biznis. Tačiau be biznio, be investicijų nebūtų ir mokslo“, – vartydamas planšetinį kompiuterį atkreipė dėmesį L. Telksnys. „O jūs planšetę turite?“ – pasiteiravo.

Užsimezgus pokalbiui apie elektronines skaitykles ir žaibišką technologijų pažangą aštuoniasdešimtmetis mokslininkas nepraleido progos pasipuikuoti: „Čia ne „iPad’as“, o dar naujesnis padaras, pagamintas „Samsung“. Moterys, nuėjusios į kosmetikos parduotuvę, būtinai ką nors naujo nusipirks išbandyti. Lygiai taip pat ir aš, tik mano žaislai kitokie – tai jau vyriškos silpnybės“, – tarsi pats iš savęs pasijuokė L. Telksnys.

Kvapo ir skonio alchemija

Išsipildžiusių savo praėjusio amžiaus pranašysčių jis nesureikšmina ir patikina jokių antgamtinių galių neturintis. Mokslo bendruomenei informacinių technologijų proveržis neatrodo nei netikėtas, nei skandalingas.

„Dirbau toje srityje, stebėjau, kas vyksta pasaulyje ir iš tendencijų tapo aišku, kad viskas linksta mažėjimo kryptimi. Juk pirmosios skaičiavimo mašinos buvo baisus griozdas: didžiulė salė su tūkstančiais radijo lempų spintose. Šaldytuvai pūsdavo orą, kad tas lempas vėdintų. Milžiniškas įrenginys!

Tačiau laikui bėgant tai pakeitė mikroschemos. Dabar jau naudojamos nanotechnologijos. Vadinasi, ateityje jums galbūt visai nereikės nešiotis telefono, jį atstos mažas aparatas, prisegtas prie jūsų auskaro. Televizijos laidų vedėjams, dainininkams nereikės mikrofonų, nes jų funkcijas atliks mažas taškutis, priklijuotas prie danties. Kitaip tariant, viskas dar labiau trauksis“, – įsitikinęs L. Telksnys.

O kaip dėl kvapų ir skonio? Perteikti šių juslių internetu dar negalime. „O juk taip norėtųsi gauti skaniai kvepiančius laiškus, ar ne? Tačiau to reikės palaukti – gal net dar kokius 50 metų. Kvapas, skonis – sudėtingesni reiškiniai, kuriems perduoti neužteks net šviesolaidžio“, – svarstė mokslininkas.

Vaizdą skrosime kiaurai

L. Telksnys neabejoja, kad netolimoje ateityje su kompiuteriais dirbsime ne pelės ar kvariatūros mygtukų paspaudimu, bet balsu – taip, kaip su žmogumi. Dabartinis bendravimas su kompiuteriu esą atrodo primityvus ir taps atgyvena.

„Anglų, vokiečių ispanų, prancūzų kalbai jau sukurti šnekos atpažintukai: jūs kalbate, o kompiuteris spausdina arba automatiškai verčia į kitą kalbą. Kompiuteris įjungimas ir išjungiamas paliepus, jei reikia, įjungiama paieškos sistema.

Kažkada 3D vaizdas mums atrodė stebuklas, o dabar tai jau norma. Įprasta ir tai, kad Niujorko teatro scenoje rodomą operos spektaklį realiu laiku gyvai matome kino salėje. Bus dar įdomiau, kai internetas susijungs su televizija ir pastaroji pats interaktyvi.

Dabar į televizorių žiūrime kaip į dėžę, išpjautą langelį. O jei dabartinės televizijos galimybes sujungtume su holografija? Tada vaizdą matytume savo kambaryje trimatyje erdvėje, viskas būtų kaip gyva, tik galėtume perskrosti kiaurai. Tai irgi ne kokia nors fantastika. Šie dalykai jau yra, tik dar labai brangūs. Juk ir televizija prieš kokius 70 metų atrodė kažkas tokio“, – šypsojosi L. Telksnys.

Jau kuriamos ir tokios informacinės sistemos, kurios atpažintų paveikslėlius. „Pavyzdžiui, nuėjai į naktinį klubą, pamatei patinkančią merginą, bet nedrįsai užkalbinti. Nufotografavai, paveikslėlį įmetei į paieškos sistemą ir sužinojai jos vardą, pavardę, pomėgius, veiklą, gal net namų adresą“, – pasakojo mokslininkas.

Ar to negalima pavadinti veržimusi į privatų asmens gyvenimą? „Jau egzistuojanti galimybė nustatyti kiekvieno žmogaus, turinčio mobilųjį telefoną, buvimo vietą juk irgi kelia nerimą. Gali būti sekamas…“, – pastebėjo L. Telksnys.

Išsigelbėjimas širdžiai

„Kiekvieno žmogaus sveikatos būklę nuolat kontroliuos automatinis diagnostikos centras. Jis momentaliai perspės žmogų, jei jo sveikatai grės nors menkiausias pavojus: patars šilčiau apsivilkti, laikytis tam tikro režimo, išgerti vaistų, rimtesniais atvejais kreiptis į gydytoją“, – tokią technologijų pažangą „Tiesoje“ 2017-iesiems prognozavo L. Telksnys.

Šiandien jo studentas jau sukūrė ir šiuo metu tobulina ritmoskopą – sistemą širdies darbo stebėsenai ir kontrolei. „Idėja tokia: prie žmogaus krūtinės prisegtas aparačiukas stebi širdies veiklą ir siunčia duomenis į žmogaus mobilųjį telefoną. Jei užfiksuojamas ritmo sutrikimas, vadinamasis širdies permušimas, telefonas suskamba ir žmogui praneša apie galimus negalavimus.

Jei problema rimtesnė, duomenys keliauja tiesiai gydytojui. Jis savo išmaniajame telefone gali peržiūrėti kardiogramą ir paskambinęs pacientui patarti, ką toliau daryti“, – studento darbą pristatė mokslininkas ir patikino, kad tokia sistema veikia, ją jau išbandė keli studentai. Tačiau išradimą paversti pasauline sensacija reikėtų verslo susidomėjimo, investicijų.

Galbūt pats L. Telksnys panašaus pobūdžio išradimais naudojasi ir asmeninėms reikmėms? Pažvelgus į aštuoniasdešimtmetį vyriškį įtartum, kad jis jau seniai geria senėjimo procesus stabdantį eliksyrą.

„Deja, ne. Čia turbūt reikėtų dėkoti tėveliams ir genams“, – nusijuokė tarp universitetų Vilniuje ir Kaune besiblaškantis akademikas.

Naujųjų technologijų jis ragina nesikratyti ir bendraamžius: „Jų nereikia bijoti. Tačiau nereikia ir visiškai atsiduoti. Kompiuteris – tik darbo priemonė. Jis vertas tiek, kiek jį naudojantis žmogus.“

Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt
Autoriai: Dovilė Jablonskaitė

(3)
(0)
(3)

Komentarai (9)

Visi šio ciklo įrašai