Tyrimas: kur ketina studijuoti abiturientai?  (13)

Mažai ir juo labiau mąžtančiai šaliai jaunų žmonių netekimas yra skausmingas įvairiais aspektais. Tačiau kiek iš tikrųjų ir kokių žmonių Lietuva netenka? Tokį klausimą keliantis vilnietis Linas Misevičius teigia pats nusprendęs patyrinėti dvyliktokų migracijos ketinimus – atlikta vienos sostinės gimnazijos abiturientų apklausa parodė, kad iš Lietuvos išvykti ketina didžiausia dalis geriausiai besimokančių. 16 proc. respondentų teigė nusprendę studijuoti tik užsienyje, 42 proc. - tik Lietuvoje.

L. Misevičiaus teigimu, vaizdą apie abiturientų migracijos mastą susidarome iš nepaaiškintų skaičių žiniasklaidoje arba stebėdami aplinką ir darydami išvadas iš nereprezentatyvaus skaičiaus draugų arba pažįstamų kalbų bei veiksmų.

Jam klausimų sukėlė ir kelios DELFI skaitytos publikacijos. Vienoje jų konstatuojama, kad „Lietuvoje statistika, kiek asmenų kasmet išvyksta studijuoti į užsienį, nevedama.”

Tačiau straipsnio „Lietuvai geriausiai sekasi eksportuoti absolventus ir jaunus bedarbius” pabaigoje rašoma, kad „Vis daugiau jaunų lietuvių studijuoja Europos valstybių aukštosiose mokyklose. „Eurostat“ duomenimis, prieš porą metų tokių buvo 6,9 tūkst., arba 1,7 tūkst. daugiau nei 2005-aisiais.“

Pasak L. Misevičiaus, pranešime, kad „Britanijos universitetai sulaukė rekordinio paraiškų skaičiaus iš Lietuvos“ procentinė augimo išraiška išties įspūdinga ir tuo pačiu gąsdinanti – net 102,3 proc. daugiau. Absoliučiais skaičiais šis padidėjimas yra nuo 1061 iki 2146 paraiškų.

O štai švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus duomenimis, užsienyje ketina studijuoti „3-5 proc. jaunimo”.

Straipsnyje „Tyrimas: studijos užsienyje – galimybė „pasiplauti“ iš Lietuvos” pateikiamas išvykti į užsienį studijuoti ketinančio jauno žmogaus portretas: tai turėtų būti kiek prasčiau besimokantis, iš mažiau pasiturinčios šeimos kilęs jaunuolis.

„Minėtų straipsnių komentarai DELFI portale taip pat kupini „buitinės statistikos“ apie išvažiuojančias kone ištisas klases. Kaip susiorientuoti šioje situacijoje? Kaip elgtis neapsisprendusiam abiturientui? Tikėti, kad išvažiuoja ištisos klasės? O gal tikėti, kad vos 3 proc.?“, - retoriškai klausė pašnekovas.

L.Misevičius teigia, kad noras patyrinėti dvyliktokų migracijos ketinimus jam kilo kaip neabejingam akademinei aplinkai jaunam žmogui. Tuo tikslu jis sukūrė klausimyną ir apklausė vienos Vilniaus gimnazijos, laikomos viena geriausiai moksleivius paruošiančių mieste, abiturientus. Iš kiek daugiau nei 200 gimnazijoje besimokančių abiturientų 2009 m. gruodžio mėnesį atliktame tyrime dalyvavo 169.

Tyrimo rezultatai

(po nuotraukomis pateikiami L. Misevičiaus komentarai)

Ar rūpi ateitis?

Pirmu klausimu siekiau išsiaiškinti, kiek apskritai abiturientai rūpinasi savo netolima ateitimi. Akivaizdu, kad moksleiviai apie tai mąsto daug.

Studijuos toliau

Antras klausimas parodė, kad beveik visiems gimnazistams tai nėra galutinė mokslo pakopa gyvenime.

Laisvi metai po mokyklos – nepopuliarūs

Iš trečio klausimo atsakymų matyti, kad angliškai vadinamieji „gap year“ (laisvi metai tarp studijų pakopų) Lietuvoje nėra populiarūs. 90 proc. abiturientų ketina iš karto stoti studijuoti.

Kiek abiturientų liks Lietuvoje?

Tik užsienyje studijuoti nusprendę yra 16 proc. respondentų. Tai nėra 3-5 proc., kuriuos mini ministras, tačiau nėra ir 30-50 proc., apie kuriuos kalbama DELFI komentaruose.

Tik Lietuvoje studijuoti ketina 42 proc., o dar tiek pat nėra nusprendę dėl šalies. Dalis griežtai nenusprendusių, kur studijuos, gali iš esmės pakreipti visą abiturientų migracijos vaizdą po to, kai galiausiai nuspręs ir paduos prašymus studijuoti.

Tolimi planai – migloti

Aštuntu klausimu siekiau suprasti, ar abiturientai turi tolesnę savo gyvenimo viziją ir ar sieja ją su Lietuva. Iš dažniausiai neutralaus pasirinkto atsakymo „Vidutiniškai sutinku“ bei gan tolygiai pasiskirsčiusių kitų variantų peršasi išvada, kad moksleiviai taip toli į ateitį neplanuoja. Ir net jeigu studijas iš karto po mokyklos renkasi užsienyje, tai nerodo jų ketinimų dabar likti užsienyje po penkerių metų, t.y., po studijų.

Norėdamas suprasti, kokie abiturientai ketina rinktis studijas Lietuvoje arba užsienyje, L. Misevičius atliko kelis duomenų pjūvius.

Kur ketina studijuoti gerai ir ne taip gerai besimokantys abiturientai?

Bent iš apklaustos gimnazijos abiturientų matyti, kad iš Lietuvos išvykti ketina didžiausia dalis geriausiai besimokančių. Tuo tarpu prasčiau besimokantys dažniau renkasi studijas Lietuvoje.

Kur ketina studijuoti mokyklos aktyvistai ir mažiau aktyvūs moksleiviai?

Mažai stebina, kad apie studijas užsienyje labiau linkę mąstyti mokyklos popamokinėje veikloje aktyvūs jaunuoliai. Tai matyti iš vis daugiau žalios spalvos esančios grafiko dešinėje pusėje. Analogiškai, vis daugiau mėlynos spalvos yra grafiko kairėje pusėje. Vadinasi, mažiau aktyvūs popamokinėje veikloje moksleiviai daugiau svarsto apie studijas tik Lietuvoje.

Neteksime daugiau vyrų

Net 23 proc. vaikinų ketina studijuoti „Tik užsienyje” – palyginti tai ketina daryti beveik du kartus mažesnė dalis merginų (12 proc.). Tuo tarpu šiek tiek didesnė merginų dalis ketina studijuoti „Tik Lietuvoje“ – 44proc.; (plg. vaikinų – 38 proc.).

Jauni žmonės dažnai persigalvoja

L.Misevičius teigia tyrimu siekęs susidaryti kiek įmanoma patikimesnį vaizdą bent apie vienos mokyklos abiturientų ketinimus likti studijuoti Lietuvoje arba užsienyje bei tenorėjęs suprasti, kas vyksta ir ta informacija pasidalinti.

Tyrimo autorius sutinka, kad analizė turi ribotumų. Pirma, socialiniuose tyrimuose klausimai apie respondentų ateities veiksmus yra vieni mažiausiai patikimų apskritai. „Antra, nors sprendimas, kur studijuoti yra svarbus, neretai jis priimamas paskutinėmis minutėmis. Panašiai kaip sprendimas už ką balsuoti neretai priimamas balsavimo kabinoje. Kadangi respondentai yra jauni žmonės, jų mintys kur studijuoti dar neatšventus šimtadienio gali būti tolokai nuo to, kaip jie pasielgs atėjus lemiamam momentui“, - teigė L. Misevičius.

Trečia, pastebi jis, tyrimas atliktas tik vienoje Vilniaus gimnazijoje, todėl jo rezultatų negalima taikyti už šios gimnazijos ribų.

„Man patinka gyventi Lietuvoje. Tačiau nepatinka, kad visuomenė gyvena vadovaudamasi anekdotu: „Ženklas Vilniaus oro uoste: „Paskutinis, išvykdamas iš Lietuvos, išjunkite šviesą“, - sakė L. Misevičius, po universiteto Lietuvoje baigimo dirbantis su švietimu nesusijusį darbą.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (13)