Ginčai dėl specialybių: tai, kas perspektyvu ir kas neturi ateities  (19)

Kalbos apie perspektyvias ir niekam nereikalingas profesijas griauna visuomenę, mano ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa. Jo nuomone, valstybė turi sukurti sąlygas didžiuotis bet kokiu žmogaus pasirinkimu. Tuo metu personalo paieškos bendrovės „Alliance for recruitment“ plėtros direktorius Andrius Francas specialybes skirsto į reikalingas ir nereikalingas ateičiai. Pasak A. Franco, kiekvienas universitetas perspektyviausiomis laiko savo siūlomas studijų programas.

Pasak socialinių mokslų daktaro N. Pačėsos, mitas, kad valstybė turėtų kažkokiu būdu pasakyti, kiek ir kokių specialistų reikės. Tokį mąstymą jis laiko sovietine atgyvena, kai, egzistuojant planiniam ūkiui, valstybė planavo visus sektorius, paskirdavo į darbo vietas.

ISM rektorius stebisi, kad viešojoje erdvėje svarbiausiais ir perspektyviausiais įvardijami technologiniai mokslai – sakoma, kad nuo jų priklauso pasaulio ateitis. „Šito pasaulio ateitis nepriklausė ir nepriklausys nuo technologijų – ji priklauso nuo žmonių kūrybinio potencialo. Technologijos yra tik priemonė“, – tvirtina N. Pačėsa, atkreipiantis dėmesį į socialinių ir humanitarinių mokslų svarbą.

Jo teigimu, socialiniai ir humanitariniai mokslai orientuojasi į socialaus žmogaus kūrimą, visuomenės augimą, vystymąsi, pilietiškumą. Pasak N. Pačėsos, valstybė turi finansavimo mechanizmais palaikyti, kad turėtume gabių protingų vaikų, stojančių į visas sritis – ir žurnalistiką, ir teisę, ir filosofiją, ir technologijas, ir biomediciną.

„Bet nesakyti, kad jeigu tu gerai baigei, tavo ateitis priklausys tik nuo, jei pasirinksi biomediciną ar technologijas. Aš manau, tuo nesukursime stiprios valstybės, o atvirkščiai – griauname visuomenę: sukuriame stereotipus, kad yra perspektyvių, pažangių profesijų ir yra niekam nereikalingų“, – tvirtino N. Pačėsa.

Pasak jo, valstybė turi sukurti sąlygas didžiuotis bet kokiu pasirinkimu. Pavyzdžiui, JAV ir darbininkas didžiuojasi savo amatu – juo didžiuojasi valstybė. Tuo metu Lietuvoje esą labiau didžiuojamasi pasirinkimais, kurie dalies žmonių galvose vertinami kaip prestižiniai.

Didžiausios perspektyvos – gamtos ir technologiniams mokslams

„Aišku, kiekviena aukštoji mokykla gina savo mundurą – kurios tik paklausi, sakys, kad jos specialybė geriausia. Tikrai nenorėdamas nė vienos jų įžeisti, vis tik noriu pasakyti, kad yra specialybės, kurios reikalingos ateičiai, ir kurios nereikalingos. Manau, Lietuvai reikia šiek tiek pradėti apie tai mąstyti. Valstybinio požiūrio trūksta – visi nori būti politiškai korektiški“, – apibendrina personalo paieškos, atrankos ir konsultacijų bendrovės „Alliance for recruitment“ plėtros direktorius A. Francas.

A. Francas įsitikinęs, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje svarbios gamtos mokslų, technologinės specialybės. Tačiau statistika rodo, kad jas Lietuvoje renkasi žymiai mažiau žmonių – dauguma plūsta į socialinius mokslus. To priežastimi pašnekovas įvardija tai, kad technologiniai bei gamtos mokslai sunkesni nei socialiniai, kartas jie kainuoja brangiau.

„Drąsiai galiu pasakyti, kad perspektyvos gamtos ir technologiniams mokslams didžiulės. Po 4-5 metų pamatysime apskritai visai kitokius dalykus, paaiškės, kokių žmonių reikės. Yra specialybių, kurių šiandien dar nėra, bet realiai ateitis priklauso tiems žmonės, kurie renkasi informacines technologijas, energetiką, automatiką, mechatroniką. Pasaulį keičia technologijos – ne teisiniai reguliavimai, ne kiti dalykai“, – sako A. Francas.

Personalo paieškos, atrankos ir konsultacijų bendrovės vadovas įsitikinęs, kad šiandien Lietuvai pakanka teisininkų. Štai praėjusiais metais į pirmą teisės kursą įstojo 1455 žmonės. „Klausimas, ką jie veiks po 5 metų“, – dėsto A. Francas.

Jo įsitikinimu, šalyje per daug ir vadybininkų. „Noriu paaiškinti, kas yra vadybininkas, kad dvyliktokai apsidairytų klasėje ir pamatytų, kurie iš tikrųjų yra vadybininkai. Tai dalykai, įgyjami nuo mažų dienų. Verslumo neišmoksi – jis turi būti tavo gyslose“, – sako A. Francas, neverslių žmonių stojimą į vadybą laikantis blogu pasirinkimu.

Jis norėtų, kad baigusieji vadybą steigtų savo įmones ir kurtų darbo vietas. „Bet jei nesi verslus ir galvoji, kad vadyba – bendra specialybė ir čia gali išplaukti, šioje vietoje labai abejoju ir labai vertinu vadybos magistro studijas, kai žmogus turi realią specialybę ir papildomai gali studijuoti ar marketingą, ar finansus, ar tarptautinį verslą, ar auditą – tai, ko jam papildomai reikia šalia pirmos specialybės“, – aiškino A. Francas.

Studentus atbaidyti nuo socialinių mokslų siekia ir pramonininkai. Jie baiminasi, kad pasibaigus sunkmečiui nebebus kam dirbti Lietuvos pramonėje. „Swedbank“ manymu, jei mažiau studentų rinktųsi socialinius mokslus, mažėtų jaunimo nedarbas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Mindaugas Jackevičius

(0)
(0)
(0)

Komentarai (19)