Šiemetinė studijų tvarka padidino už mokslą mokančių studentų kiekį (19)
Reformuota aukštojo mokslo vertinimo sistema daugeliui studentų nepalanki: nemažai iš jų, pagal senąją tvarką gavusių stipendiją, pagal naująją bus priversti mokėti už mokslą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Studentų atstovai tikina įžvelgiantys ir tyčinį aukštųjų mokyklų lupikavimą, rašo „Kauno diena“. "Pirmą kartą gyvenime turėsiu mokėti už mokslą. Vidurkis – 7,8 balo. Pagal seną sistemą su tokiu balu būtų nereikėję mokėti, o gal ir stipendiją gauti šansų turėčiau", – dienraščiui sakė Vilniaus universiteto (VU) studentė Nina (vardas pakeistas).
Tokių studentų, kuriems iki stebuklingojo aštuntuko pritrūko 0,1 ar 0,2 balo, Lietuvoje yra šimtai. Valdžiai nutarus, kad gerai besimokantis studentas yra tas, kurio pažymių vidurkis sudaro ne mažiau kaip aštuonis balus, daugelis akademinio jaunimo atstovų bus priversti už mokslus mokėti keturženkles sumas. Pagal ankstesnę sistemą už juos būtų mokėjusi valstybė.
Kai kurios šalies aukštosios mokyklos leidosi į kompromisą ir sutiko sesijos balų vidurkį apvalinti studento naudai, t. y. jeigu studento vidurkis siekia, pavyzdžiui, 7,7 balo, jam už mokslus mokėti nereikės.
Tačiau daugelis kitų aukštųjų mokyklų, ypač universitetų, tarp jų – ir didžiausias - VU, tokios malonės nesuteikė. Nors sesija dar nepasibaigusi, jau dabar matyti, kad valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose gerokai sumažės. Sumažės ir studentų, gaunančių stipendijas. Kitaip tariant, aukštosios mokyklos išloš dvigubai.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė teigia, kad jau dabar matyti, jog valstybės finansuojamų vietų gerokai sumažės humanitarinių mokslų fakultetuose, kurie paprastai išsiskiria aukštesniais sesijos rezultatais. Kaip atrodys mokančiųjų už mokslą ir laimingųjų "aštuntukininkų" proporcijos tiksliųjų mokslų fakultetuose, baisu ir pagalvoti. Mat juose aštuonių balų vidurkio nepasiekia apie 70–80 proc. visų studentų.
I.Vareikytė taip pat „Kauno dienai“ teigė, esą kai kurios šalies aukštosios mokyklos piktybiškai naudojasi aštuntuko reforma ir net neprasidėjus sesijai žino, kiek studentų mokės už mokslą.
"Turime studentų skundų iš kai kurių aukštųjų mokyklų, kurių dabar nenorėčiau įvardyti. Atvirai deklaruojama, kad iš dekanatų gautos nustatytos proporcijos: kiek kokių pažymių turi būti, kad mokykla nebankrutuotų", – sakė LSAS vadovė.